Kiaušidžių vėžio gydymas Lietuvoje: ar galima ligonėms suteikti vilties?

2015-02-13

Kiaušidžių vėžio gydymas Lietuvoje: ar galima ligonėms suteikti vilties?

 

Kodėl Lietuvoje gyvenančios moterys, susirgusios kiaušidžių vėžiu, negali tikėtis efektyviausio gydymo? Kodėl biologinė terapija, kuri yra kompensuojama beveik visose Europos Sąjungos šalyse, nėra prieinama mūsų šalyje?

 

Diskusiją šiuo klausimu inicijavusi pacientų asociacija „Onkologija.lt“ nuomone pasidalinti pakvietė Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos, Valstybinės ligonių kasos vadovus, gydytojus onkologus, chemoterapeutus, pacientes.

 

Rūtai iš Kuršėnų – tik 23-eji, o jai jau teko išgirsti kiaušidžių vėžio diagnozę. Tarsi to būtų maža, nustatyta vėlyva ligos stadija.

 

Internete kuršėniškė surado informacijos, jog išplitęs kiaušidžių vėžys pasaulyje sėkmingai gydomas biologine terapija. Turėdama vilties gauti efektyvių vaistų, Rūta atvyko pas gydytojus į Vilnių, tačiau čia sužinojo, jog sostinės medikai – ne visagaliai. Lietuva – viena iš dviejų valstybių Europos Sąjungoje, kuri nekompensuoja šių vaistų moterims, sergančioms kiaušidžių vėžiu.

 

Jaunai moteriai buvo skirtas toks gydymas, koks ir prieš 20 metų buvo skiriamas jos likimo seserims. Pirmiausia buvo atlikta operacija, dabar taikoma chemoterapija. Tačiau Rūta su viltimi žvelgia valdininkams į akis: ar atsiras galimybių gydytis pažangiausiu metodu, kuris padėjo sutramdyti kiaušidžių vėžį tūkstančiams moterų visame pasaulyje?

 

Rūta – tik viena iš kelių dešimčių pacienčių Lietuvoje, kurioms reikalingas biologinės terapijos preparatas bevacizumabas.

 

Kiaušidžių vėžiu kasmet suserga apie 400 moterų. Net 60-70 proc. atvejų nustatoma vėlyva ligos stadija. Tokiu atveju labai maža tikimybė, kad įveikti kiaušidžių vėžį padės įprastos priemonės – operacija ir chemoterapija.

 

„Lietuvoje penkerius metus nuo diagnozės gyvena vos 31,7 proc. moterų, ir tai – vienas žemiausių rodiklių regione“, - neslėpė Lietuvos chemoterapeutų draugijos pirmininkas dr. Alvydas Česas.

 

Vienintelis gydymo metodas, kuris leidžia įveikti vėlyvos stadijos ligą ir pratęsti gyvenimo trukmę, - biologinis preparatas bevacizumabas, skiriamas kartu su chemoterapija. Jo terapinę naudą gydant išplitusį kiaušidžių vėžį įrodė tiek atlikti klinikiniai tyrimai, tiek kitų šalių, kuriose šis vaistas yra kompensuojamas, kasdieninė klinikinė praktika.

 

Prieš metus bevacizumabo kompensavimo klausimą svarsčiusi Ligų, vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisija nutarė, jog šio preparato „terapinė nauda abejotina“, todėl atmetė prašymą jį kompensuoti. Lietuva kartu su Latvija liko paskutinės ES valstybės, kuriose nekompensuojama biologinė terapija kiaušidžių vėžiui gydyti.

 

Tačiau Lietuvoje jau yra moterų, kurios kiaušidžių vėžį įveikė bevacizumabo dėka. Jos ne tik gyvena, augina vaikus, net dirba, ir moka valstybei mokesčius, keliauja. Šių vaistų moterys gavo dalyvaudamos klinikiniuose tyrimuose, kitoms vaistą kaip labdarą suteikė gamintojas.

 

Ne tik jų istorijos patvirtina biologinės terapijos naudą. Svarių argumentų turi ir gydytojai.

 

„Dabar mes turime dar daugiau įrodymų, kad šie vaistai veiksmingi ir pratęsią sergančių moterų gyvenimą. Manau, kad būtina grįžti prie šio klausimo ir dar kartą apsvarstyti galimybę gydyti moteris biologine terapija“, - teigė Lietuvos chemoterapeutų draugijos pirmininkas dr. A.Česas.

 

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos viršininkas Gintautas Barcys neatmetė galimybės dar kartą svarstyti galimybę kompensuoti šios vaistus kiaušidžių vėžiu susirgusioms moterims. Jo teigimu, šiuos klausimus nagrinėjančiai komisijai trūko mokslinių argumentų, pagrindžiančių vaistų efektyvumą, o taip pat metodikos, kuria remiantis jie būtų skiriami.

 

„Prieš metus, kai pateikėme neigiamą atsakymą kompensuoti bevacizumabą kiaušidžių vėžiu susirgusioms moterims, neturėjome pakankamai duomenų apie jo terapinę naudą. Jeigu jų atsirado, lauksime ir svarstysime iš naujo“, - pažadėjo tarnybos vadovas.

 

„Finansinių galimybių, ko gero, rastume. Bet norint, kad komisija priimtų teigiamą sprendimą, jai turi būti pateikta visa išsami informacija“, - sutiko ir sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė.

 

Diskusijoje dalyvavusi Prezidentės patarėja Aira Mečėjienė kalbėjo: „Labai džiaugiuosi girdėdama, jog mokslininkai turi daugiau informacijos apie šių vaistų efektyvumą, o valstybinės institucijos pasiruošusios atvirai tą informaciją priimti ir vertinti.“

 

Jos manymu, būtina pagerinti visų onkologinių pacientų dalią ir gydymą.

 

„Lietuvoje dar per mažai inovatyvių efektyvių vaistų, kurie būtų prieinami mūsų pacientams. Mes inertiškai gydome pacientus senomis technologijomis, kurias taikydami išleidžiame gal net daugiau lėšų, nes nesulaukiame norimo rezultato.

 

Prie sėkmės prisidėtų ir onkologinių ligonių registras, kurio vis dar neturime. Būtina fiksuoti visus duomenis, kurie leistų įvertinti pacientų gyvenimo trukmę ir kitus parametrus. Tuomet galėtume kalbėti argumentų kalba.

 

Tereikia suplanuoti žingsnius ir nieko nelaukiant eiti pirmyn. Juk yra moterų, kurioms pagalbos reikia čia ir dabar“, - kalbėjo Prezidentės patarėja A.Mečėjienė.