Plaučių vėžys vis dažniau nusitaiko į nerūkančius

2014-12-02

Rūkymo stažas - 45 metai.  Per dieną -- beveik trys pakeliai cigarečių. Diagnozė - plaučių vėžys.  Jonaviškio Vytauto (63 m.) ligos istorija - tarsi iš medicinos vadovėlio.

Vilniaus universiteto Onkologijos instituto pacientu tapęs Vytautas šiandien ramiai praeina pro rūkančius vyrus.  Nors buvo bene didžiausias rūkalius iš visų, su kuriais ligoninės koridoriuose suvedė ta pati plaučių vėžio diagnozė.

Traukti dūmą Vytautas pradėjo tarnaudamas armijoje - tuomet jam buvo aštuoniolika.  Nuo to laiko rūkė be pertraukos, ir kuo toliau - tuo daugiau.

"Rūkalai man buvo tarsi narkotikai - jeigu ryte neparūkydavau, pildavo šaltas prakaitas", - prisipažino autobuso vairuotoju dirbantis vyras.

Kai praėjusį pavasarį nė iš šio nė iš to jam pakilo temperatūra, atsirado šaltkrėtis, Vytautas nieko blogo neįtarė - manė, kad peršalo, pagulės porą dienų lovoje, ir praeis.  Bet savijauta nepasitaisė, tad jonaviškis išsiruošė pas šeimos gydytoją.

Kilus įtarimui dėl plaučių jam buvo pasiūlyta apsilankyti pas aukštesnio lygio specialistus.  "Štai ir vėžiukas", - rankomis skėstelėjo jonaviškis.

Jo rankos nebeieško cigaretės, kaip anksčiau.  Metė dar nežinodamas galutinės diagnozės. "Daugelis stebisi, kad man pavyko.  O aš nusiteikiau, kad nerūkysiu, - ir nerūkau.  Net nesikankinu", - kalbėjo vyras, kurį dabar kankina kiti dalykai - ištverti pirmąjį chemoterapijos kursą nebuvo lengva.

Vilniaus universiteto Onkologijos instituto pirmojo onkochirurgijos< skyriaus vedėjas profesorius Saulius Cicėnas panašių istorijų girdėjo ne vieną.  Daugelis jo pacientų - 60-70 metų vyrai, rūkę ne vieną dešimtmetį.

Plaučių vėžį profesorius vadina pačiu klastingiausia, atspariausia gydymui ir didžiausią mirštamumą nulemiančia piktybine liga.  Nuo jos miršta tiek pat žmonių, kiek nuo krūties, prostatos ir kolorektalinio vėžio kartu sudėjus.

"Itin didėja moterų sergamumas Europoje ir kitose šalyse.  Tai gąsdina,nes serga vidutinio amžiaus moterys, dažniausiai niekada nerūkiusios, negyvenusios rūkalių aplinkoje.  Liūdniausia, kad jos serga tokiomis vėžio formomis, kurias labai sunku ir gydyti, ir nustatyti", -- sakė S.Cicėnas.

- Ką tai reiškia?  Juk seniai žinoma, kad plaučių vėžio kaltininkas - rūkymas.

- Ne tik rūkymas gali nulemti vėžį. 15 proc. plaučių vėžiu susirgusių pacientų niekada nėra rūkę.

Kai kurios vėžio formos atsiranda dėl tam tikrų hormonų poveikio.  Vieną procentą ligos atvejų nulemia genai. Įtakos turi ir aplinkos sąlygos - radiacija, asbestas, užterštumas, kitos priežastys.

Azijoje, kur sparčiai daugėja plaučių vėžiu susirgusių moterų, tai siejama su jų ilgalaikiu darbu virtuvėje, aplinkoje, kur tvyro nemažai smalkių ir dūmų, kuriuos skleidžia įkaitęs aliejus.

Vistik rūkymas - dažniausia plaučių vėžio priežastis. 85 proc. pacientų dėl ligos gali kaltinti cigaretes. Šalyse, kur pavyko sumažinti rūkymo paplitimą, sumažėjo ir plaučių vėžio atvejų.

- "Mano senelis rūkė iki mirties, ir numirė sveikas", - dažnai mėgsta sakyti tie, kurie nenori mesti rūkyti.

- Žinoma, ne visi rūkaliai suserga.  Kita vertus, anksčiau žmonės mirdavo nuo vėžio net nežinodami, kuo serga.  Ir piktybinių ligų buvo daug mažiau nei dabar.

Pasikeitusios gyvenimo sąlygos, užterštumas, stresai - daugybė priežasčių turi įtakos, nes genai, kaip jau minėjau, lemia tik 1 proc. sergamumą.

Tai svarbu ne tik mums, lietuviams - ši problema opi viso pasaulio medikams.  Neseniai Sidnėjuje vykusiame pasauliniame XV plaučių vėžio kongrese buvo daug kalbėta apie tai, kaip sumažinti nuostolius, kuriuos atneša ši liga.

Pirmiausia būtina stabdyti rūkymą.

Antras veiksnys, padedantis mažinti mirštamumą - ankstyva plaučių vėžio diagnostika.  Bet bėda ta, kad plaučių vėžys neišsiduoda jokiais ankstyvais požymiais.  Kai atsiranda ligos požymiai, dažniausiai vėžys  būna išplitęs arba toli pažengęs.

- Ar nebūtų naudingos patikros programos, pritaikytos rizikos grupėms priklausantiems žmonėms?

- Tai pernelyg brangu - tam reikalinga žemo dažnio kompiuterinė tomografija, būtini specialūs aparatai.

Vienintelis dalykas, ką gali padaryti kiekvienas, peržengęs 40 metų slenkstį, - kartą per metus pasitikrinti sveikatą ir nuolat stebėti savijautą.

Atsiradus neaiškiems kilmės karščiavimui, kosuliui, kitiems požymiams - apsilankyti pas gydytoją, atlikti rentgeno nuotrauką.  Ji leidžia įtarti apie plaučių vėžį.

Pirmoje stadijoje diagnozavus, 87-90 proc. tikimybė, kad žmogus gyvens mažiausiai penkis metus.

Geriausių rezultatų pasiekiame, kai naviką galime pašalinti - išoperuoti.  Jeigu to nebegalime padaryti, rezultatai blogesni.

Įveikti šią ligą nėra paprasta.  Plaučių vėžys - be galo atsparus ir tarsi chameleonas sugebantis prisitaikyti prie įvairių gydymo metodų.

Būna, kad pradedame gydyti vienos sandaros naviką, gydymo viduryje atlikę tyrimus pamatome, kad jo forma pasikeitė, o baigiant gydyti išsivysto dar trečia.

- Ar plečiasi vaistų, kuriais gali pasinaudoti gydytojai, arsenalas?

- Anksčiau diagnozavę išplitusį plaučių vėžį žmogaus net nebegydydavome - jis gyvendavo tiek, kiek skirta.

Dabar gydome visus, kurių būklė leidžia tai daryti.  Ir pasiekiame visai neblogų rezultatų net tuomet, kai liga toli pažengusi.

Yra ligonių, kurie, sirgdami paskutine plaučių vėžio stadija ir gaudami tinkamą gydymą, gyvena keturis ar penkis metus - ne gulėdami ant patalo, o dirbdami, dalyvaudami įvairioje veikloje.

Svarbiausia - parinkti kiekvienam tinkančią gydymo priemonę pagal jo naviko struktūrą, kitus individualius duomenis. Šiais laikais turėdami penkis ligonius negalime visų jų gydyti vienodai.

Individualus gydymas - trečiasis veiksnys, padedantis stabdyti mirštamumą nuo plaučių vėžio.

Lietuvoje yra du taikinių terapijos vaistai, kurie pailgina gyvenimą ligoniams, kuriems aptinkamas jau išplitęs plaučių vėžys.  Jie skiriami tiems, kuriems pirmąkart nustatyta diagnozė ir kuriems negalima atlikti operacijos.

Kad taikinių terapija sergantiems plaučių vėžiu Lietuvoje yra prieinama, - puiku.  Bet ji pasiekiama tiktai turintiems tam tikrą genų mutaciją ligoniams.  Jie sudaro tik 17-18 proc. visų ligonių.  Likusiems daugiau nei 80 proc., kurie neturi tos mutacijos, ši terapija nekompensuojama.

Tuo mes atsiliekame nuo Europos valstybių, kur taikinių terapija jau kelis metus prieinama visiems, sergantiems išplitusiu plaučių vėžiu.

Daugelio Europos šalių gyventojai gydomi ir biologine terapija bei šiuolaikine chemoterapija -- tai taip pat padeda mažinti mirštamumą. Lietuvoje šie preparatai dar neprieinami.

- Kaip skiriasi ligonių gyvenimo trukmė Lietuvoje ir kitose valstybėse?

- Skiriasi ne mūsų naudai.  Turime pripažinti, kad Lietuvoje nuo diagnozės penkis metus gyvena 8-9 procentai ligonių, Europoje - 15, JAV - 20, Japonijoje -- 22.

Skirtumus nulemia gyvenimo būdas, žalingi įpročiai.  Bet pagrindinė priežastis - žmonės Lietuvoje per vėlai kreipiasi į medikus, per vėlai patenka pas onkologus.  Kai liga išplitusi, nebeišgelbės net ir pažangiausių pasaulyje klinikų medikai.

Skaičiai ir faktai

Plaučių vėžys Europoje yra antra dažniausia vyrų onkologinė liga ir trečia - moterų.  Lietuvoje tai antra pagal dažnį vyrų piktybinė liga, devinta - moterų.

Moterų sergamumas plaučių vėžiu Lietuvoje yra vienas mažiausių Europoje ir kol kas dar nedidėja.  Vyrų sergamumas šia liga pradėjo nežymiai mažėti, nes sumažėjo gyventojų skaičius Lietuvoje.

Lietuvoje kasmet ši liga diagnozuojama 1200-1300 žmonių. 2011 metais 100 tūkst. gyventojų teko 80 plaučių vėžiu sergančių vyrų.  Moterų sergamumo rodiklis buvo 17,2.

Dažniausia ligos priežastis - rūkymas.  Didžiausią ligonių dalį šiuo metu sudaro vyrai nuo 60-70 metų, pradėję rūkyti prieš 30-40 metų, vidutiniškai rūkę po pakelį per dieną.