Ar turi keistis mityba sužinojus vėžio diagnozę?

2014-12-04

Ką valgyti susirgus vėžiu? Atsisakyti mėsos? Cukraus? O gal tapti žaliavalgiu? Šiuos klausimus sau ir kitiems dažnai užduoda tie, kurie savo sveikatos istorijoje turi įrašą apie piktybinę ligą. Neretai jie paklysta tarp mitų ir tikrovės, ligonių pasakojimų apie stebuklingas dietas ir gydytojų rekomendacijų.

Pirmojo lietuvių autorių mitybos vadovo „Ką valgyti susirgus vėžiu?“ bendraautorė gydytoja dietologė Evelina Cikanavičiūtė teigia, kad daugumai vėžiu sergančių ligonių kyla mitybos nepakankamumo rizika. Tai ne tik blogina vėžio gydymo efektyvumą ir jo rezultatus, bet ir gali būti mirties priežastis.

- Kaip turi keistis žmogaus mityba, kai jis sužino sergantis vėžiu?

- Viskas priklauso nuo to, kaip jis maitinosi iki tol. Jeigu žmogaus mityba buvo visavertė ir subalansuota, didelių pokyčių neprireiks. Bet jei žmogus buvo linkęs maitintis nereguliariai, valgyti riebų, rafinuotą maistą, jo mityba turėtų keistis.

Riebią raudoną mėsą reikėtų pakeisti neriebia balta mėsa ir žuvimi, kuri būtų troškinta, virta, ruošta garuose, kepta orkaitėje, o ne riebaluose ant keptuvės.

Vietoj rafinuotų grūdų ir kruopų produktų, pavyzdžiui, dribsnių, sausų pusryčių, javainių reikia dažniau valgyti grūdų ir kruopų produktų – košių, visų grūdo dalių kepinių. Taip pat daug daržovių ir vaisių, kurių dauguma turėtų būti švieži. Ligonio maistas turėtų būti kuo šviežesnis, jis turi kuo mažiau vartoti pusgaminių, konservuotų, rūkytų ar kitokių produktų, paruoštų greitai ir ilgai vartoti, taip pat saldumynų ir kitų greitai pasisavinamų angliavandenių.

Dėl suintensyvėjusios medžiagų apykaitos vėžiu sergančiam ligoniui daugiau nei sveikam žmogui reikia baltymų, todėl rekomenduojama beveik kiekvieno valgymo metu suvalgyti baltymų turinčių produktų – mėsos, žuvies, pieno produktų, ankštinių daržovių, riešutų, kiaušinių.

Be to, padidėja ir kalorijų poreikis – ypač jeigu fizinis aktyvumas išlieka panašus. Todėl sergančio vėžiu ligonio racionas turėtų būti ir sotesnis, ir gausesnis.

Tačiau mitybos rekomendacijos gali būti visiškai kitokios, kai ligonį kamuoja pykinimas, vėmimas, jis praranda apetitą, išsausėja ir išopėja jo burna, krinta ar didėja svoris, jį kamuoja viduriavimas ar vidurių užkietėjimas, išsivysto neutropenija. Tokiais atvejais gali atrodyti, jog rekomenduojamas nesveikas maistas.

Tačiau pirmoji užduotis – užtikrinti, kad ligonis pakankamai maitintųsi. Būna, kad ligonis, kurį vargina pykinimas, gali valgyti tik sūrius kukurūzų spragėsius, šokoladą arba vadinamąjį greitąjį maistą. Tada reikia leisti tai valgyti – kad žmogus bent tokiu būdu gautų jam reikalingos energijos.

Tai šiuo atveju kur kas svarbiau nei vertinti, ar sveika tai valgyti.

- Ar yra produktų, kurių onkologiniam ligoniui reikia visiškai atsisakyti?

- Nėra nė vieno produkto, kurio onkologiniam ligoniui reikėtų visiškai atsisakyti. Tik vienų produktų turi būti valgoma dažniau ir daugiau, o kitų – rečiau ir mažiau.

Jei ligonis kasdien priverstas malšinti žvėrišką potraukį prie šokolado ir todėl jį kamuoja bloga nuotaika, nereikia jam drausti jo valgyti, nors šokoladas ir patenka tarp produktų, kurių rekomenduojama valgyti mažiau.

Nereikia pamiršti, jog vėlyvų vėžio stadijų ligoniams gali būti likę tik keli gyvenimo malonumai, tarp kurių – ir maistas. Tad pirmiausia reikia džiaugtis, kad žmogus dar ko nors nori.


Lina Lileikienė, „Lietuvos rytas“