Ar valstybė tikrai patirtų nuostolį, jei gelbėtų kiaušidžių vėžiu sergančias moteris?

2016-05-11

Kasmet Lietuvoje maždaug 400 moterų yra diagnozuojamas kiaušidžių vėžys. Daugiau nei pusei jų dėl slaptos ir besimptomės eigos yra nustatoma jau vėlyva (III ar IV) stadija. Diagnozavus ligą vėlyvoje stadijoje, tikimybė, kad moteris visiškai pasveiks – mažai tikėtina, bet suteikti galimybę jai gyventi ilgiau nei metus po ligos nustatymo šiuolaikinė medicina gali, tačiau Lietuvos moterys tokios galimybės neturi.

 

Pasak Nacionalinio vėžio instituto Onkoginekologijos skyriaus gydytojo dr. Kastyčio Žilinsko, kiaušidžių vėžys – itin klastinga liga, o jos diagnostika ankstyvoje stadijoje yra didelė problema visame pasaulyje. Kol kas nėra sukurta jokia patikros programa, leidžianti diagnozuoti šią ligą ankstyvoje stadijoje. Dėl to, kad liga nustatoma esant vėlyvai stadijai – sunkiai gydoma. Situacija yra vienoda visose šalyse, tačiau išgyvenamumo rezultatai – skirtingi. Vidutiniškai tik kas trečia moteris Lietuvoje išgyvena penkerius metus. Skandinavijos šalyse penkerius metus išgyvena per 40 proc. susirgusių moterų.

 

Įtakos tam turi tai, kad Lietuvoje kiaušidžių vėžiu sergančioms moterims iki šiol neprieinama moderni šiuolaikinė chemoterapija, biologinė (taikinių) terapija. Pastaroji priešingai nei chemoterapija, naikina tik vėžines ląsteles ir nepažeidžia sveikų. Sveikatos apsaugos ministerija dar nėra priėmusi sprendimo dėl biologinės terapijos kompensavimo, o dėl didelės kainos mažai pacienčių šį vaistą išgali nusipirkti.

 

Onkologinėmis ligomis sergančių pacientų asociacijos „Onkologija.lt“ prezidentė Zita Zamžickienė pasakoja, kad asociacija jau trejus metus siekia, kad situacija pasikeistų ir moterys Lietuvoje gautų efektyviausią gydymą, koks tik šiuo metu yra prieinamas Europoje ir kuris padidina galimybes išgyventi.

 

Klinikiniai tyrimai rodo, kad biologinė terapija prailgina laikotarpį be ligos atsinaujinimo. „Moterims, kurios gauna biologinę terapiją, pailgėja remisijos laikotarpis, kai jai nereikalingos chirurginės operacijos, netaikoma terapija, todėl, mano nuomone, žiūrint iš ekonominės pusės, tai valstybė nepatirtų nuostolių, jei būtų kompensuojama biologinė terapija“, – įžvalgomis dalijasi onkoginekologas dr. K. Žilinskas.

                                                    

Pasak Z. Zamžickienės, Lietuvos valdininkams, sprendžiantiems, kokius vaistus įtraukti į kompensuojamų vaistų sąrašą, neužtenka įrodymų apie biologinės terapijos naudą, nors tų įrodymų užtenka beveik visoms Europos Sąjungos šalims, išskyrus Latviją ir Rumuniją. „Daugeliui mūsų būna sunku prašyti darbo, tačiau prašyti vaisto, kad gyventum – dar sunkiau, tačiau, kai tenka dalyvauti posėdžiuose, kuriuose sprendžiama, ar biologinė terapija bus kompensuojama, dažnai stebiu žmonių žvilgsnius, o kai kurie būna labai abejingi. Biologinės terapijos šiuo metu reikia vos pusšimčiui moterų, valstybės mastu tai nėra labai daug. Nekompensuojama ne tik biologinė terapija, bet ir kai kurie modernūs chemoterapiniai vaistai, kurių viso kurso kaina vienai pacientei nesiekia net 2000 eurų“, – pasakoja „Onkologija.lt“ prezidentė ir priduria, kad jei Sveikatos apsaugos ministerija nepaskubės išspręsti šios problemos bus kreipiamasi į įvairias žmogaus teises ginančias institucijas, ne tik Lietuvos, bet ir Europos. 

 

„Teisė į sveikatą mūsų Konstitucijoje yra įtvirtinta, tačiau teisė į gyvenimą – ne, todėl dažnai ir leidžiame žmonėms numirti. Lietuvoje yra nepaisoma paciento poreikių, dažnai jis yra nurašomas. Be to, Europos teisėje yra įtvirtinta teisė į gydymo naujoves, Lietuvoje – ne. Todėl kitų Europos šalių gyventojai ir gauna inovatyvius vaistus. Juk yra pareigūnai tarnautojai, negi ligonis turi kovoti, sunku, kai lieki vienas kovoje už teisę gyventi“, – pastebi Z. Zamžickienė.

 

Onkoginekologas dr. K. Žilinskas atkreipia dėmesį ir į dar vieną problemą, su kuriomis susiduria kiaušidžių vėžiu sergančios moterys Lietuvoje. Kadangi šios pacientėms būdingas dažnas atkrytis, todėl net ir po operacijos, kai paskiriamas gydymas jos negali būti paliktos likimo valiai. Pacientės turi būti gydomos ne pirminiuose priežiūros centruose, o specializuotose onkologinėse įstaigose. Kiekvienos moters gydymas turi būti individualizuotas, ją gydyti turi multidisciplininė medikų komanda: chirurgai, chemoterapeutai, radiologai.