Kas antras susirgęs miršta, nors laiku diagnozavus ligą galėjo išgyventi

2016-03-22

Storosios žarnos vėžys lengvai pasiduoda gydymui. Laiku diagnozavus šią onkologinę virškinamojo trakto ligą galima ne tik prailginti gyvenimo trukmę, bet ir visiškai išgyti. Jei vėžys diagnozuojamas 1 stadijos, galima išgelbėti per 90 proc. pacientų, 2 stadijos – apie 70 procentų.

Nepalankiausios yra trečia ir ketvirta stadijos, kurios nustatomos daugiau nei pusei – 60 procentų – pacientų. Taip nutinka dėl gana užslėptos ligos eigos. Kartais pokyčiai, tokie kaip pilvo pūtimas, gurguliavimas jame ar skausmas išangėje, žmonėms atrodo per menki, todėl jie ir neskuba pas gydytoją. Ryškiausias simptomas – kraujas išmatose, tačiau jis nėra dažnas, o kartais pasireiškia jau vėlesnėse stadijose.

Kovojant su šia onkologine virškinamojo trakto liga yra taikomas kompleksinis gydymas – chirurgija, chemoterapija, spindulinė ir biologinė terapija.

„Pastaroji, dar vadinama taikinių terapija, atsirado, kai buvo daugiau sužinota apie naviką, jo vystymąsi, metastazavimą. Tačiau ji tinka tik tuomet, kai liga jau išplitusi, nustatyta metastazių kituose organuose. Be vaistų dar labai svarbus gyvenimo būdas: svarbu daug judėti, teisingai maitintis, pozityviai nusiteikti“, – sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos Onkologijos skyriaus vadovė gydytoja onkologė chemoterapeutė doc. dr. Rasa Jančiauskienė.

Gydymo rezultatai labai priklauso nuo to, ar liga buvo radikaliai išoperuota. Tuomet galimybę pasveikti turi beveik pusė pacientų, kuriems buvo atlikta lokalaus storosios žarnos vėžio operacija
(paprastai yra vertinamas taip vadinamas 5 metų išgyvenamumas).

Papildomai skiriant chemoterapiją po radikalaus naviko pašalinimo tikimybė pasveikti padidėja 10-17 proc., o tai reiškia, kad iš 100 gydytų pacientų papildomai dėl chemoterapijos pasveiksta nuo 10 iki 17 žmonių. Tai priklauso nuo chemoterapinio gydymo intensyvumo, kuo jis intensyvesnis – tuo veiksmingesnis, tačiau jo metu tenka patirti daugiau vaistų sukeliamų nepageidaujamų šalutinių poveikių. Likusiems 33-40 proc. pacientų iš liga atsinaujins kuriuo nors vėlesniu laikotarpiu, nepaisant operacijos ir taikytos chemoterapijos.

Šiandien onkologijos mokslas ieško taip vadinamų predikcinių veiksnių. Jie leistų atskirti, kuriems pacientams chemoterapija tikrai veiksminga ir padės pasveikti. Tokių veiksnių išaiškinimas leistų chemoterapiją ar kitą sisteminį gydymą skirti tik tiems, kuriems toks gydymas padėtų pasveikti ir neskirti tiems, kuriems chemoterapija ligos eigos/prognozės nepakeistų.


Rizika susirgti storosios žarnos vėžiu padidėja sulaukus penkiasdešimties ir bėgant metams vis didėja. Dėl šios priežasties būtina reguliariai tikrintis, tuomet galima anksti diagnozuoti ligą ir padidėja tikimybė visiškai pasveikti.

Nuo 2014 m. vidurio visoje Lietuvoje vykdama storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa yra skirta 50-74 metų asmenims. Vieną kartą per 2 metus jiems gali būti atliekamas slapto kraujavimo testas. Jei testo atsakymas teigiamas – bus atliekama kolonoskopija. Jos metu paimama pakitusių audinių ištyrimui mikroskopu. Tai leidžia nustatyti priešvėžinius susirgimus, kurių laiku neišgydžius – išsivystytų vėžys.

Pastarųjų metų sergamumo tendencijos nedžiugina: JAV atlikti tyrimai rodo, kad nors vyresnių žmonių sergamumas storosios žarnos vėžiu mažėja, dramatiškai didėja jaunų žmonių (20-45 m. amžiaus) sergamumas. Tai neabejotinai susiję su pasikeitusiu gyvenimo būdu. JAV ekspertai teigia, kad dabartinė amerikiečių karta bus pirmoji žmonijos istorijoje, kuri gyvens trumpiau.

Kovo mėnesį Pasaulio sveikatos organizacija yra paskelbusi storosios žarnos vėžio žinomumo mėnuo. Tuomet visoje Europoje vyksta įvairūs renginiai ir akcijos, kurių metu stengiamasi informuoti visuomenę apie šią onkologinę ligą, kurios galima išvengti, o laiku diagnozavus – išgydyti.