Krūties naviko klasta – gebėjimas keisti savo veidą

2014-11-26

Kodėl vienos moterys suserga krūties vėžiu, kitos – ne? Kodėl liga kartais atsinaujina ir kokių naujovių gydymo srityje žada medikai?  Apie tai – pokalbis su Klaipėdos universitetinės ligoninės Onkologijos chemoterapijos klinikos vadovu onkologu chemoterapeutu Alvydu Česu.  

- Susirgusios moterys vis drąsiau kalba apie krūties vėžį, galbūt todėl atrodo, kad sergančiųjų – vis daugiau. Kaip yra iš tikrųjų? Ar pastebite kokių nors sergamumo pokyčių?

- Sergamumas krūties vėžiu yra stabilus - pastaruosius penkis metus kasmet nustatomų naujų diagnozių skaičius svyruoja tarp 1350 iki 1500.  Jis šiek tiek didėja, tačiau  mes žinome, kodėl taip yra - šiuolaikinės diagnostikos galimybės leidžia ligą nustatyti anksti, ir tai šiek tiek didina bendrą pacienčių skaičių.

Sergamumas krūties vėžiu Lietuvoje nesiskiria nuo Vakarų Europos. Pas mus, kaip ir ten, krūties vėžys iš visų moterų onkologinių ligų užima pirmąją vietą (atmetus odos navikus, kurie yra ir lengviau pastebimi, ir lengviau gydomi).

- Ar keičiasi pacienčių amžius? Nes medikai dažnai pabrėžia, kad onkologinės ligos užklumpa vis jaunesnius.

- Didžiausia krūties vėžio rizikos grupė, kaip ir anksčiau, - 65-75 metų moterys.  Kadangi Lietuvoje taikoma patikros programa moterims nuo 50 metų, ir moterys ja naudojasi, liga užtinkama anksčiau.

Tačiau jaunesnės moterys dažniau serga agresyvesnėmis ligos formomis - lyginant su tuo, kas buvo prieš 10 metų, padaugėjo agresyvesnių formų.

- Ar žinote, kiek Lietuvoje gyvena moterų, nugalėjusių krūties vėžį?

- Bendras moterų, kurios buvo susidūrusios su šia liga, skaičius nėra žinomas. Praėjus penkiems metams, jeigu nėra ligos požymių, konstatuojama remisija – ligos atoslūgis, ir moterys nebėra laikomos ligonėmis.

- Kodėl svarbu, kad šios moterys liktų padidintos medikų priežiūros zonoje?

- Pateiksiu pavyzdį. Neseniai pas mane atėjo pacientė, kuri prieš 15 metų buvo pagydyta nuo krūties vėžio. Dar penkis metus ji buvo stebima, o po to konstatuota, kad liga pasitraukė.

10 metų ši moteris buvo laikoma sveika. Tačiau tai labai sąlygina, mat toms moterims, kurios kartą įveikė krūties vėžį, kyla daug didesnė rizika dar kartą išgirsti šią diagnozę nei toms, kurios nesirgo.

Ištyrus pacientę paaiškėjo: navikas atsirado antroje krūtyje.

Visiems reikia atminti: krūties vėžys nėra vien tik krūties, kaip kūno dalies, susirgimas, nes  metastazės vystosi ir kauluose, ir smegenyse, ir kepenyse. Tai - sisteminė liga, kuri prasideda ne krūtyje. Dėl jos kalta kaulų čiulpuose esanti pakitusi, kitaip tariant, mutavusi ląstelė pirmtakė, kurią ir reikia gydyti, tačiau šiandien tokių galimybių neturime.

Todėl būtina kuo anksčiau išaiškinti ir paveldimo vėžio atvejus, ir pacientes.   

- Krūties vėžys nėra viena ir ta pati liga. Kokios dažniausios jo formos? Kokias gydyti sunkiausia?

- Krūties vėžio formų tikrai yra ne viena. Dabar labai daug kalbame apie paveldimą vėžį. Jeigu krūties vėžys nustatomas jaunesnio amžiaus moteriai, jos giminėje kas nors sirgo krūties ar lytinių organų vėžiu, ją būtina ištirti dėl paveldimo vėžio.

Kai tiriant naviką paaiškėja, kad jis neturi jokių standartinių receptorių – HER2, estrogeno, progesterono, o pacientė yra jauna, taip pat rekomenduojama atlikti genetinius molekulinius tyrimus dėl paveldimo vėžio.  

Paaiškėjus, kad moteris susirgo krūties vėžiu ir yra paveldėjusi pakitusį geną, kuris siejamas ne tik su krūties, bet ir kiaušidžių vėžiu, jai paaiškinama, kad ji turi labai didelę tikimybę pakartotinai susirgti ne tik krūties, bet ir kiaušidžių vėžiu. Pastarosios ligos tikimybė siekia net 70-80 proc.

Kita krūties vėžio forma yra tokia, kai vėžio ląstelės paviršiuje yra specialių baltymų, vadinamų  HER2 receptoriais. Kai šių baltymų randama daug, tokia krūties vėžio forma vadinama HER2 teigiama. Šiai ligos formai būdinga agresyvesnė eiga, navikas greičiau auga.

Šią ligos formą dažniau nustatome jaunesnėms moterims, tačiau ją nustatę mes jau svarstome apie tai, kaip greičiau šiuos receptorius blokuoti. Taip atsirado nauja biologinių vaistų era - monokloniniai antikūnai. Tam tikra prasme galime užšaldyti krūties vėžį ilgam laikui.

Bet visada turime atminti, kad šios ligos pradžia - ne krūtyje, o kur kas giliau. Net ir taikant moderniausias priemones liga vis dėlto atsinaujina, randama metastazių, pavyzdžiui, smegenyse, kauluose, kepenyse.

- Kuo galite padėti moteriai, kuriai liga atsinaujino?

- Labai svarbu žinoti, kad navikas kinta taikant gydymą, todėl ligai progresuojant mes turime jį dar kartą ištirti ir išsiaiškinti naviko tipą.

Tarptautinėse rekomendacijose nurodoma: jeigu liga atsinaujina po metų ar kiek daugiau, būtina dar kartą daryti biopsiją ir tirti naviko struktūrą. Nes jis sugeba keisti savo veidą.

Kai krūties vėžys išplinta, maždaug 30 proc. atvejų paaiškėja, kad jis yra pasikeitęs. Kartais navikas iš HER2 teigiamo tampa neigiamas, bet kur kas dažniau iš neigiamo virsta teigiamu.

Vienai pacientei prieš 6 metus nustatėme HER2 neigiamos formos krūties vėžį. Kitaip tariant, šių receptorių vėžio ląstelės paviršiuje nebuvo.


Praėjus 6,5 metų atsirado metastazės kepenyse – tai nėra būdinga šiai vėžio formai, dažniau jis plinta į kaulus, stuburą. Atlikus naviko tyrimus paaiškėjo, kad jis – HER2 teigiamas.



Jeigu būtume tikėję pirmaisiais biopsijos tyrimais, būtume pacientei skyrę ne patį tinkamiausią gydymą. Dabar paskyrėme vaistų, kurie geriausiai veikia šios rūšies išplitusį krūties vėžį.



Džiaugiuosi, kad moterims, susirgusioms krūties vėžiu, galime taikyti daugelį pažangių metodų. Jeigu nustatomas HER2 teigiamos formos krūties navikas, visos pacientės turi galimybę gydytis biologine terapija.


– Kokių naujienų galima tikėtis ateityje?



– Tarptautinėse konferencijose dalijamasi džiugiomis žiniomis apie naujus gydymo metodus ir laimėjimus.



Jau yra žinoma, kad gydant agresyviosios formos ligą vis dėlto sulaukiame ligos atkryčio. Kodėl taip yra? Šį klausimą dažnai užduoda pacientai ir kolegos, kurie dirba šioje srityje. Tačiau vienareikšmiško atsakymo nėra.

Ląstelės mutuoja, prisitaiko, suaktyvina kitus receptorius, kurie įprastai nėra aktyvūs. Tai suprasdami mokslininkai kuria medikamentus, kurie dar tiksliau blokuotų receptorius ir blokuotų jų daugiau. Užblokavus ląstelės dauginimąsi, vėžio ląstelė miršta.



Šiemet vykusiame kasmetiniame Europos onkologų kongrese buvo paskelbti klinikinių tyrimų rezultatai. 

Jie parodė, kad sergančiųjų išplitusiu krūties vėžiu galimybes gyventi labai padidina biologinė terapija, taikoma kartu su dar vienais inovatyviais vaistais.



Tikiuosi, kad neilgai trukus ir mes naujausias technologijas taikysime kasdienėje praktikoje, ne tik atlikdami klinikinius tyrimus – taip padėsime krūties vėžiu sergančioms moterims ir pasieksime dar geresnių gydymo rezultatų.