Vėžiu serganti moteris iš valstybės išgirdo mirties nuosprendį: įstatymai gydymo nenumato

2016-09-30

Per 9 metus vėžys atsinaujino jau keturis kartus Eglė pirmą kartą krūties vėžio diagnozę išgirdo prieš 9 metus. „Buvau pakankamai jauna ir tokios diagnozės, aišku, nesitikėjau, juolab kad iki tol buvau labai sveika ir energinga. Dukrai tuo metu buvo septyneri, sūnui – ketveri“, – atvirauja moteris. Į gydytoją ji kreipėsi pati, kai pastebėjo išskyras iš kairės krūties. Nors buvo nuraminta – esą krūtyje nesimato nieko neįprasta, bloga nuojauta neapleido. Iš karto nulėkiau pas gydytojus ir jie patys buvo nustebę, kad taip greitai liga pradėjo plisti – auglys buvo išplitęs po visą krūtį. „Susiradau vieno Nacionalinio vėžio instituto gydytojo telefoną ir su ašaromis akyse pasiprašiau priimama. Jau po kelių savaičių buvau apžiūrėta. Tuomet ir buvo diagnozuotas krūties vėžys. Augliukas buvo labai mažas, tik pirmos vėžio stadijos. Operacijos metu jis buvo pašalintas ir paskirtas standartinis gydymas – 6 chemoterapijos kursai (viena chemoterapijos procedūra kas tris savaites, taigi visas gydymas apėmė apie penkis mėnesius), taip pat spindulinė terapija. Šešerius metus gyvenau ramiai, tačiau prieš trejus metus ir vėl pastebėjau pokyčius krūtyje – ji ištino, paraudo, tarsi būtų prasidėję mastitas. Iš karto nulėkiau pas gydytojus ir jie patys buvo nustebę, kad taip greitai liga pradėjo plisti – auglys buvo išplitęs po visą krūtį. Nuo paskutinio patikrinimo nebuvo praėję nė metai. Kadangi operuoti nebuvo įmanoma, pirmiausiai paskirta chemoterapija kartu su biologiniu vaistu. Gydymas padėjo. Kai auglys susitraukė ir pasidarė operuojamas, paprašiau radikalios operacijos – pašalinti visą krūtį. Labai noriu išauginti savo vaikus pati“, – pasakojo pašnekovė. Po operacijos – dar ilgesnė chemoterapija, taikoma kartu su biologiniu vaistu. Tačiau šįkart gydymas nepadėjo – eilinio tyrimo metu rastos metastazės kitoje krūtyje. Eglei buvo pašalinta antra krūtis. Vėl sekinanti chemoterapija, spindulinis gydymas. Šįkart liga atsitraukė. Moteris vėl pradėjo džiaugtis gyvenimu, grįžo į darbą. Taip praėjo treji metai, kol neatsirado naujas nerimo šaltinis. Po randu atsirado raudona dėmelė. Šių metų birželį paaiškėjo, kad vėžys ėmė plisti į odą. Vėl didžiulė neviltis ir radikali operacija – pašalintas didelis odos plotas.

Pasijuto tarsi išgirdusi mirties nuosprendį „Gydytoja pasakė, kad ankstesnis gydymas – chemoterapijos ir biologinio vaisto derinys – man nebepadeda, organizmas priprato prie vaisto, o kitas vaistas Lietuvoje nekompensuojamas. Man tai nuskambėjo kaip mirties nuosprendis. Gyvenimas tarsi sustojo. Aišku, gydytojai pasiūlė tęsti tą patį gydymą ir aš sutikau, nes daugiau ir neturiu iš ko rinktis, tačiau net nebūdama medikė suprantu: jeigu gydymas nepadeda, liga progresuoja, reikia kito vaisto. Pradėjau svarstyti, ką man daryti toliau. Man šiuo metu 42 metai, dar nelaikau savęs sena, esu dirbantis žmogus, mano vaikai dar nepilnamečiai, dukrai 17 metų, sūnui – 13. Dar turiu dėl ko gyventi. Todėl nusprendžiau kreiptis į Sveikatos apsaugos ministeriją. Parašiau pagalbos prašymą – gauti gydymą, kuris suteiktų šansą pasveikti.

Kiek domėjausi, šiuo metu yra įvairių galimybių. Esu dėkinga, kad valdininkai mano prašymo neužkišo į stalčių, jį išnagrinėjo, bet atsakė, kad įstatymai mano atveju išimties dėl vaisto kompensavimo nenumato. Taigi gydymas yra, bet įstatymai man to nenumato. Ir šis dalykas baisiausias“, – atviravo pašnekovė.

Vienintelė viltis – kreiptis į privačią bendrovę Medikai jai pasisiūlė padėti surašyti prašymą vaistą, kuris Lietuvoje neprieinamas, gaminančiai privačiai bendrovei, kad ši moteriai gydymą padovanotų. „Nėra lengva prašyti, daug paprasčiau ką nors duoti kitiems negu pačiai prašyti malonės. Pagaliau nežinau, kaip būsiu sutikta su savo prašymu. Gauti pagalbos iš valstybės jau esu praradusi viltį. Galėčiau gauti vaistą, nebent jau būčiau ant mirties slenksčio, o aš nenoriu to laukti. Man baisu, kad liga nesustoja ir atsinaujino jau keturis kartus. Noriu ją nugalėti.
Nesitikiu pagalbos vien iš gydymo, daug ką darau pati. Prieš trejus metus, kai supratau, kad situacija labai rimta, kardinaliai pakeičiau mitybą – atsisakiau produktų, kuriais, kaip rašoma, minta vėžys. Tai cukrus, krakmolas, balti miltai, raudona mėsa. Liko tik kruopos, daržovės, šiek tiek vištienos, žuvis. Stengiuosi gyventi sveikai, bet liga vis tiek nesitraukia. Baisiausia žinoti, kad yra vaistai, kurie galėtų man padėti, bet man jie neprieinami“, – pasakojo Eglė. 

„Negaliu iš jų atimti vilties. Noriu juos užauginti ir išleisti į gyvenimą. Tai kiekvienos mamos svajonė, bet iš to ir semiuosi jėgų. Kiekvienas ligos atsinaujinimas, aišku, kelia vis daugiau baimės, kaskart tenka įveikti vis didesnį šoką. Dabar vėl šypsausi ir džiaugiuosi, bet būna akimirkų, kai reikia išgyventi ir išsiverkti. Kai susiduri su neįveikiama situacija, pajunti nusivylimą visais, bet vėl keliesi, eini ir tikiesi pasveikti. Viltis negęsta, net jei ji užstrigo tarp įstatymo eilučių, į kurias aš netelpu“, – tikino pašnekovė. Kol sulaukiama pigesnio vaisto, miršta ne vienas pacientas Advokatė Rūta Pumputienė, dirbanti sveikatos apsaugos srityje, įsitikinusi, kad tai daugiasluoksnė Lietuvoje vaistai įtraukiami į kompensuojamų vaistų sąrašą arba perkami centralizuotai. Jos teigimu, svarbiausias klausimas – kaip jie pakliūna į vieną ar kitą sąrašą. Mat vienų kompanijų vaistai į sąrašus įtraukiami greitai, dėl kitų tempiamas laikas, pirmyn atgal siuntinėjami raštai. Pagal ES direktyvą vaisto įtraukimo į kompensuojamų vaistų sąrašą direktyva turėtų trukti 180 dienų, tačiau pas mus sprendimas priimamas vidutiniškai per 300-600, o kartais ir 1000 dienų. Iš tiesų laikas tempiamas laukiant pigesnio vaisto, nesvarbu, kad per tą laiką miršta žmonės, kurie to vaisto nesulaukia. „Pagal inovatyvių vaistų prieinamumą gyventojams Lietuva yra antra nuo galo. Todėl ir girdime istorijas, kad žmogus serga liga, kuri visur aplinkui gydoma moderniais vaistais, o pas mus jie neprieinami. Paprastai valdžios institucijos nesako, kad vaistas nekompensuojamas todėl, kad trūksta pinigų. Paprastai sakoma, kad trūksta dokumentų, įrodančių jo poveikį, terapinę naudą. Taip tempiamas laikas, popieriai kažkur plaukioja, o per tą laiką baigiasi inovatyvaus vaisto patento galiojimo laikas ir ateina generinis vaistas. Taigi iš tiesų laikas tempiamas laukiant pigesnio vaisto, nesvarbu, kad per tą laiką miršta žmonės, kurie to vaisto nesulaukia. Valdžios atstovai vis sako – nekalbėkite emocijomis, čia trūksta popieriuko, bet ar ne pacientas turėtų būti svarbiausias?“ – svarstė pašnekovė.

Skaitykite daugiau: http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/sveikata/veziu-serganti-moteris-is-valstybes-isgirdo-mirties-nuosprendi-istatymai-gydymo-nenumato-541-689151


Skaitykite daugiau: http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/sveikata/veziu-serganti-moteris-is-valstybes-isgirdo-mirties-nuosprendi-istatymai-gydymo-nenumato-541-689151