Krūties vėžys

Sergamumas

Krūties vėžys - dažniausia moterų onkologinė liga ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje.

Pasaulyje kasmet nustatoma per milijoną naujų krūties vėžio atvejų.  Apskaičiuota, jog JAV krūties vėžiu per gyvenimą suserga viena iš 8, Kanadoje – viena iš 9, Anglijoje – viena iš 12 moterų.

Lietuvoje moterys krūties vėžiu serga maždaug perpus rečiau nei Prancūzijoje, Olandijoje ar Suomijoje. Lietuvoje kasmet diagnozuojama daugiau nei 1500 naujų krūties vėžio atvejų. Medikus džiugina tai, kad ryškios sergamumo didėjimo tendencijos nėra.

Rizika

Yra žinoma, kad vyresnės moterys serga dažniau nei jaunos. Taip pat daugiau rizikuoja negimdžiusios ir nemaitinusios krūtimi.

Krūties vėžio rizika padidėja moterims, kurių mėnesinės prasidėjo anksti ir toms, kurių menopauzė prasidėjo vėliau. Tai susiję su estrogenų gamyba.

Įtakos krūties vėžiui išsivystyti gali turėti ir egzogeniniai estrogenai, kurių yra kontraceptiniuose vaistuose ir pakaitinės hormonų terapijos preparatuose. Be to, krūties vėžį gali nulemti gyvensena – po menopauzės atsirandantis nutukimas, piktnaudžiavimas alkoholiu, mažas fizinis aktyvumas.

5–10 procentų krūties vėžio atvejų yra paveldimi. Jeigu moteriai nustatomi genetiniai pokyčiai, ji dažniau serga abiejų krūtų vėžiu, padidėja ir kiaušidžių arba storosios žarnos vėžio rizika. Nustačius šių genų mutacijas galima siūlyti moterims profilaktiškai pašalinti abi krūtis, kiaušides.

Mirštamumas

Iš visų piktybinių ligų mirštamumas nuo krūties vėžio pasaulyje yra penktoje vietoje. Mirštamumą pirmiausia lemia tai, kada liga nustatoma.

Pažangiose šalyse mirštamumą nuo krūties vėžio gerokai sumažino atrankinės moterų patikros programos, visuomenės informavimas apie vėžio rizikos veiksnius ir ankstyvą diagnostiką. Tai svarbu, nes galimybės sumažinti sergamumą yra labai ribotos.

Lietuvoje medikai taip pat pastebi teigiamų tendencijų – dėl mamografinės krūties vėžio patikros ankstyvos diagnozės atvejų daugėja, bet vis dar neretai nustatomas ir vėlyvos stadijos vėžys.
Onkologai tikisi, kad patikros programa ir galimybė kiekvienai pacientei skirti jai tinkamiausią gydymo metodą sumažins Lietuvos moterų mirštamumą nuo šios ligos.

Tyrimai

Krūties vėžio diagnostika nuolat tobulėja. Anksti nustatyti naviką padeda skaitmeninė mamografija, o magnetinio rezonanso tomografijos tyrimais pavyksta atskleisti, kiek navikas yra išplitęs. Tai padeda ir  gydytojams, ir ligonei apsispręsti, kokia turėtų būti operacija.

Vėžio diagnozė patvirtinama morfologiškai, tai yra atlikus biopsiją, kai specialia adata tyrimams paimamas audinių stulpelis. Morfologinis tyrimas – pats svarbiausias metodas patvirtinant krūties vėžį.

Norint įveikti vėžį labai svarbu žinoti ir krūties vėžio ląstelių biologines savybes – mat skirtingas ląsteles galima veikti specifiniais vaistais. Tai sužinoti taip pat padeda biopsija.

Biopsija. Kada atliekama?

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Rentgeno skyriaus vadovės Eglės Jonaitienės teigimu, biopsija dėl krūties vėžio atliekama prieš operaciją, taip pat tais atvejais, kai dariniai krūtyse gydytojams neaiškūs. arba tais atvejais, jei operacija tuo metu negalima.

Ištyrus audinius paaiškėja, koks auglys – gerybinis ar piktybinis, kiek jis agresyvus, kokios jo augimo prognozės. Tai žinodami gydytojai sprendžia, kokios apimties operacija bus atliekama, koks gydymas reikalingas moteriai.

Tyrimas – tai nedidelė intervencija į kūną, atliekama taikant skausmo malšinimo priemones. Atlikus nedidelį pjūvį į krūtį įleidžiama adata ir iš didesnių ar mažesnių, kartais net neapčiuopiamų ligos židinių paimama medžiagos tyrimams. Visi veiksmai stebimi kontroliuojant rentgenu arba mamografu.
Po šio tyrimo moterims dažniausiai lieka tik didesnė ar mažesnė kraujosruva.

Bendrovė „Roche Lietuva“ jau daugiau nei penkerius metus šalies ligonines remia adatomis krūties vėžio biopsijai.

Šis tyrimas atliekamas visoms moterims, kurioms jo reikia. Tai leidžia nustatyti tikslią diagnozę ir palengvina gydytojų darbą.

Kokie požymiai turi paskatinti kreiptis į gydytoją?

Pagrindinis ligos požymis – krūtyje užčiuopiamas kietas neskausmingas darinys. Tačiau darinys neretai apčiuopiamas tuomet, kai liga jau yra pažengusi ar išplitusi. Todėl rekomenduojama moterims nuolat tikrintis.

Pagal atrankinę mamografinės patikros programą Lietuvoje 50 metų sulaukusioms moterims kas porą metų atliekamas tyrimas mamografu. Tai leidžia užtikti auglį, kai jis dar neapčiuopiamas. Tuomet galima tikėtis daug geresnių gydymo rezultatų.

Savityra nėra tikslus metodas, tačiau jos taip pat nereikėtų pamiršti.

Krūties vėžio prevencija.
Apie gražias Tarptautinės Vilniaus moterų asociacijos ir kompanijos "Roche" iniciatyvas bei naujausius krūties vėžio gydymo metodus.

 

Tyrimai rodo, kad lietuvės neperžengia krūties vėžio baimės slenksčio - moterys vis dar aplaidžiai žiūri į patikras