Melanoma

 

Nugalėti melanomą ūkininkui padėjo naujausias medikų ginklas

 

 

Liko tik vienintelis liudininkas, kad suvalkietis ūkininkas Edmundas Gustaitis sirgo pačiu klastingiausiu odos vėžiu – melanoma. Tai įrašas jo ligos istorijoje. „Šiandien aš jaučiuosi sveikas ir net pats nesuprantu, ar tikrai sirgau“, - juokauja 43 metų ūkininkas.

 

Nugalėti pačią agresyviausią odos ligą jam padėjo naujausias medikų ginklas – taikinių terapija.

Apgamas ilgai nekėlė įtarimo

Melanomos diagnozę Suvalkijoje gyvenantis vyras sužinojo būdamas pačiame jėgų žydėjime – 41 metų.

Edmundas kaip dabar prisimena pavasarį, kai ėmė kraujuoti po mente esantis apgamas. Šviesiaodis vyras šį apgamą turėjo visą gyvenimą, ir nors jis šiek tiek skyrėsi nuo kitų – buvo iškilesnis, kartais kliūdavo už drabužių, tai nė kiek netrukdė.

Vyras į jį nekreipė dėmesio.

Net ir tada, kai vieną rytą prabudęs pamatė kruviną paklodę, ir suprato, kad apgamas įtrūko, jam dar nekilo jokių blogų minčių. Apgamas trūko dar kartą, ir trečią.

O neilgai trukus po juo ėmė formuotis keistas darinys. Edmundas vis dar manė, kad tai nieko blogo. Sunerimo tiktai jo sesuo ir paragino išsitirti.

 

Todėl lankydamas Santariškėse pažįstamą, ūkininkas nuėjo tiesiai į Onkologijos institutą ir paprašė gydytojo: „Užmeskite akį“.

 

Medikui iš karto kilo įtarimas, kad kažkas negerai. Netrukus E.Gustaičiui buvo atlikta operacija. „O po dešimties dienų gavau atsakymą – melanoma, antroji stadija“, - šoko akimirką prisiminė vyras.

 

Liga sugrįžo su trenksmu

Tuomet jis dar nieko nebuvo girdėjęs apie melanomą, neįsivaizdavo, kas tai yra.

„Tik susidūręs sužinai, kokia ta liga, kokios jos pasekmės“, - pasakojo vyras. Tiesa, ligos klastą jis pajuto ne iškart.  

Po operacijos medikai tikėjosi, kad piktybinis darinys pašalintas, kito gydymo nebereikia. Tačiau po kelių mėnesių E.Gustaičiui ant nugaros atsirado keli nauji dariniai – liga sugrįžo.

Ūkininkui ir vėl teko gultis ant operacinės stalo. Jo laukė net kelios operacijos, viena jų buvo ypač sudėtinga. Tapo aišku, kad vien tik skalpelis melanomos nesutramdys.

Edmundui pasisekė, kad tuo metu Lietuvoje buvo vykdomi naujausių vaistų melanomai gydyti klinikiniai tyrimai. Vadinamoji taikinių terapija pateisino savo vardą – vaistai pataikė tiesiai į taikinį ir pažabojo ligą.

Visą laiką, kol gydėsi, Edmundas galėjo dirbti, būti su šeima – nei liga, nei gydymasis nepakeitė jo gyvenimo būdo ir įpročių.

 

„Dabar kartais net nesmagu, kad į mane žiūri kaip į ligonį. Aš jaučiuosi sveikas žmogus“, - nuo ligos pabėgęs ūkininkas nori įkvėpti tikėjimo ir likimo broliams. Neretą žmogų sunkios ligos diagnozė palaužia, verčia gėdytis ligos, slėptis nuo kitų.

 

Akistata su žiauria liga padėjo E.Gustaičiui suprasti, kokia trapi yra gyvenimo gija: jeigu ne laiku nustatyta diagnozė, jeigu ne modernūs vaistai, šiandien Edmundo jau nebūtų. Todėl dabar, pamatęs negražų apgamą ant kito žmogaus kūno, jis šiam pataria: „Nejuokauk, kreipkis į medikus“.

 Prie melanomą – visa gydytojų kariauna

Melanomos atvejų sparčiai daugėja visame pasaulyje, Lietuva – ne išimtis. „Tačiau liūdniausia, kad dar sparčiau didėja išplitusios melanomos atvejų skaičius“, - neslėpė Lietuvos chemoterapeutų draugijos pirmininkas gydytojas dr. Alvydas Česas, Klaipėdos universitetinės ligoninės Onkologijos chemoterapijos skyriaus vadovas.

 

Agresyvi melanoma pacientą gali pražudyti per 3-4 menesius nuo pirmųjų simptomų atsiradimo.

 Tai liga, kuri iš pradžių vystosi nepastebimai. Dažnai pacientai gydytojams pasakoja 20 ar 30 metų turėję apgamą, kuris vienu metu ėmė kraujuoti. Tačiau į medikus jie kreipiasi tik praėjus dar keleriems metams. O tada paaiškėja, kad liga jau išplitusi, yra daugybė metastazių.

Vistik pastaruoju metu galima išgirsti vis daugiau sėkmingų istorijų, kai melanomą pavyksta pažaboti.

Prie sėkmės labai prisideda ne tik modernūs vaistai, bet ir tamprus įvairių specialybių gydytojų bendradarbiavimas. Melanoma turi daugybę veidų, todėl ją suvaldyti gali tiktai darni specialistų komanda.

Kada reikia sunerimti?

„Lietuvoje medikai yra pasiruošę anksti diagnozuoti melanomą. Bet pirmiausia pats žmogus turėtų pastebėti pokyčius“, - teigė VUL Santariškių klinikų Dermatologijos centro vadovė profesorė Matilda Bylaitė-Bučinskienė.

Jeigu pigmentinis darinys, apgamas, staiga pradejo keistis - pakito jo forma, dydis, kraštai, spalva, atsirado mazgeliai, tai – ženklas sunerimti.

„Dermatologas yra pirmasis specialistas, kuris padeda nustatyti, įvertinti arba įtarti apgamo supiktybėjimą ar netgi pirmuosius melanomos požymius.

Tačiau gydymo taktiką tuomet parenka ne vien dermatologas, o jau visa specialistų komanda“, - teigė prof. M.Bylaitė-Bučinskienė.

 

Kiekvienam pacientui individualų gydymo planą kuria dermatologai, chirurgai, plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos specialistai, patologai, radiologai, chemoterapeutai, imunoterapeutai ir kiti.

Stengiamasi pažeisti kuo mažiau audinių

„Bet kokia chirurginė intervencija taikoma tausojant paciento organizmą, kad operacija pažeistų kuo mažiau audinių, pacientui būtų kuo mažesnė trauma. Bet tuo pačiu reikia pašalinti visus supiktybėjusius audinius“, - apie operacijos subtilybes aiškino LSMU Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos klinikos vadovas prof. dr. Rytis Rimdeika.

Daug ką lemia tai, kokio gylio ar storio yra pats navikas, kiek jis įaugęs į gilesniuosius audinius. Čia chirurgams geriausias pagalbininkas – ultragarso tyrimas.

 

Kartu su naviku tyrimui paimamas limfmazgis iš vadinamojo limfinio baseino, kur navikas gali plisti.

 

Be to, pašalinus piktybinį odos naviką, pacientą būtina ištirti papildomai. „Reikia atlikti pilvo ertmės organų tyrimą ultragarsu, padaryti plaučių nuotrauką – į šias vientas dažniausiai plinta melanoma“, - apie ilgą kelią diagnozės link aiškino R.Rimdeika.

Tiria ir dėl genų mutacijos

Paskutinis žodis nustatant diagnozę priklauso patologams. „Melanoma gali turėti labai daug veidų. Dėl to bendradarbiavimas su kitų specialybių medikais užtikrina geresnę, tikslesnę diagnostiką, o nustačius diagnozę – tinkamą gydymo parinkimą”, - teigė LSMU patologinės anatomijos klinikos gydytoja patologė med. dr. Jurgita Makštienė.

 

Su ja sutiko ir Valstybinio patologijos centro gydytojas patologas Raimundas Meškauskas.

„Patologai - svarbiausia grandis gydant vėžį, nes jų išvadomis grindžiama galutinė diagnozė. Tas pats galioja ir kalbant apie melanomą.

Be to, šios ligos atveju patologai tiria naviką ir dėl BRAF genų mutacijos.

Tai ne diagnostinis tyrimas, o terapinis – kitaip tariant, jis padeda nustatyti, ar konkrečiam pacientui reikalinga specifinė terapija“, - teigė R. Meškauskas.

Kodėl svarbu žinoti apie BRAF geno mutaciją?

 

Iki 60 proc. sergančiųjų melanoma organizme randamas pakitęs BRAF genas. Yra sukurta biologinė terapija, kuri veikia tik pakitusias ląsteles, kitaip tariant, nusitaiko tiesiai į taikinį. Jeigu žmogus turi BRAF mutaciją, taikinių terapija gali padėti jam suvaldyti ligą.

 

„Mes jau turime technines galimybes ištirti didžiąją dalį vadinamojo molekulinio naviko profilio, ir jei bus sukurta biologinė terapija, blokuojanti konkrečią mutaciją,  ją bus galima taikyti konkrečiam pacientui. Tai reiškia, kad mes žingsnis po žingsnio artėjame prie vadinamosios personalizuotos medicinos, kai, tiksliai žinodami žmogaus organizmo pokyčius, galėsime taikyti vaistą, kuris tai veiks tiksliausiai“, - teigė Klaipėdos universitetinės ligoninės Molekulinės diagnostikos skyriaus vadovė doc. dr. Jūratė Kasnauskienė.

 

Ligoniai iš lovos pakyla per savaitę

 

„Vertinant onkologo chemoterapeuto požiūriu, melanoma - viena iš sudėtingesnių patologijų, nes iki šiol nebuvo jokių medikamentų jai pažaboti. Visi vaistai – chemoterapija ar ankstesnės kartos imunoterapija - ligą pristabdydavo tik trumpam – ilgalaikių rezultatų nebuvo“, - teigė chemoterapeutas A.Česas.

 

Pastarojo dešimtmečio mokslo pasiekimai, kai buvo atrastos kritinės melanomos ląstelių genų mutacijos ir imuninės ląstelės, atsakingos už navikinių ląstelių paiešką, leido sukurti vadinamąją taikinių terapiją. Ji blokuoja BRAF – baltymą, kuris stimuliuoja ląstelių dalijimąsi, ir sulėtina naviko augimą bei plitimą. Šie vaistai gali būti skiriami tik tiems pacientams, kurių melanomą sukėlė BRAF V600 geno mutacija.

 

„Skirti šių vaistų savo pacientams galėjome tik dalyvaudami vaistus gaminančių

farmacijos kompanijų Vilties programose, klinikiniuose tyrimuose. 2013 metais   prasidėjusios programos suteikė galimybę pacientams skirti pačią naujausią taikinių terapiją – tiek monoterapiją, tiek kombinuotą gydymą naujausių vaistų deriniu, kuris veikia BRAF ir MEK signalų perdavimo grandinę.

 

Tuo, ką pamatėme, buvo sunku patikėti net ir mums, daug mačiusiems ir patyrusiems chemoterapeutams: net ir pačios sunkiausios būklės ligonis vos per savaitę pakildavo iš lovos, sugrįždavo į visavertį gyvenimą“, - pasakojo A.Česas.

 

Gera žinia yra ta, kad jau nuo rugsėjo monoterapiją BRAF inhibitoriais kompensuoja Valstybinė ligonių kasa. Lietuvos piliečiai, kuriems nustatyta diagnozė, jau gali gauti reikalingų vaistų – tai reiškia, kad šalies medikai žengia koja kojon su pasaulinėmis

gydymo tendencijomis. To pasiekti padėjo gydytojai, turintys klinikinės patirties, Lietuvos atsakingos sveikatos institucijos, taip pat farmacinės kompanijos, bendradarbiaujančios su valstybinėmis institucijomis, priimančiomis sprendimus vėl vaistų kompensavimo.

 

Gydytojas atkreipė dėmesį: taikinių terapija yra tikrai veiksminga, tačiau ne visiems

ligoniams, o tik tiems, kurie turi minėtą genų mutaciją. „Tad šie vaistai skiriami tiktai

po išsamių tyrimų, pacientų atranka vykdoma labai kruopščiai“, - patikino chemoterapeutų draugijos pirmininkas.

 

„Melanoma - labai agresyvus navikas, kurio beveik neveikia chemoteropija, tačiau

šiuolaikiniai preparatai, pastarieji moksliniai pasiekimai – vienas didžiausių

žingsnių onkologijoje.

 

Po naujausių klinikinių tyrimų Europos vaistų komisija rugsėjo mėnesį patvirtino naujausio derinio - kombinuoto gydymo dviem vaistais, veikiančiais BRAF ir MEK signalų perdavimo grandinę, vartojimą pacientams, sergantiems melanoma ir turintiems BRAF V600 mutaciją.

 

Šio inovatyvus vaistų derinio naudojimas jau pagrįstas ir registruotas, Lietuvoje jį

gauna pacientai, kurie dalyvavo vaistus gaminančių farmacijos kompanijų Vilties

programose ar klinikiniuose tyrimuose.

 

Gaila, kad mūsų galimybės juos taikyti kiekvienam pacientui, kuriam reikia, - labai

apribotos. Tikiuosi, kad greitai turėsime galimybę specifiniais medikamentais gydyti visus pacientus, kuriems to reikia“, - viliasi A.Česas.

 

Kombinuotas gydymas – visai netolima viltis ir Lietuvos pacientams. Tai

bus dar viena galimybė pacientams ir gydytojams pažaboti agresyvią ligą.

 onkologija.lt  parengta informacija 

 

Melanoma, tai piktybinis odos ir gleivinių navikas, kuris atsiranda melanocituose – lastelėse, kurios gamina pigmentą melaniną, nuspalvinantį mūsų odą, plaukus ir akis. Melanoma – tai agresyviausia odos vėžio forma.Tačiau anksti nustačius ligą, galima išgydyti apie 95 procentus pacientų.Medikai nori atkreipti lietuvių dėmesį į melanomą.Mat tarp jaunų moterų tai dažniausias mirtį sukėlęs vėžys, - antras po moteris pasiglemžiančio krūtų vėžio.

Mes, lietuviai, iš prigimties esame vadinamosios keltiškos prigimties, todėl pasak gydytojos turėtume būti ypač atidūs savo odai;Visi žinome, jog žmogaus gyvenimo būdas, užsiėmimai ir elgsena lemia ir mūsų ligas.Saulės ir ultravioletiniai spinduliai, mažina mūsų imuninės sistemos atparumą.Nors mūsų organizmui saulė reikalinga, tačiau, kai jos per daug – ji tampa žalinga.Pasaulyje pastarąjį dešimtmetį vykdoma kampanija prieš saulės sukeltas ligas.Daug kalbama apie tamsiąją saulės pusę. Žmonės raginami nepasitikėti aklai saule, saugotis jos spindulių poilsiaujant, žaidžiat, sportuojant saulėtą dieną ir ypač saugoti vaikus, kurių oda ypač lengvai pažeidžiama.