Mitai ir baimės

Anestezijos baimė

Anestezija ir narkozė – viena tų nematomų pacientui medicinos sričių, apaugusi galybe mitų ir vis dar kelianti nerimą ir baimę.

1846 metais Filadelfijos gydytojas W.Mortonas pirmasis panaudojo eterio garus, kad operuojamas ligonis nejaustų skausmo. Jų davė ligoniui įkvėpti iš specialaus stiklinio indo.

Po metų JAV dantistas H.Wellsas, traukdamas dantį, panaudojo „linksminančias” dujas. Tais pačiais metais pirmoji narkozė pirmąkart pritaikyta ir Lietuvoje.

Šiuolaikiniai anesteziologai juokauja, kad pirmasis žmonijos anesteziologas buvęs Dievas, užmigdęs Adomą ir šiam nieko nejaučiant išėmęs šonkaulį, iš kurio buvo sukurta Ieva.

Anesteziologija – viena medicinos mokslo sričių, kuri pasiekė didžiausios pažangos per pastaruosius tris dešimtmečius. Tačiau tai ir viena tų nematomų pacientui medicinos sričių, kuri kaip jokia kita iki šių dienų apaugusi galybe mitų ir vis dar kelianti nerimą ir baimę.

Bent kartą gyvenimę žmogui tenka patirti operaciją, kuri neįmanoma be anestezijos, kitaip dar vadinamos narkoze. Kur gi mes būname, kur iškeliaujame sudėtingų ar paprastų ginekologinių ar kardiologinių operacijų metu, nejausdami skausmo ir kietai įmigę, bet nesapnuodami?

Pasaulyje egzistuoja daug anestezijos rūšių – vienaip bus malšinamas skausmas, jei operuojama ranka ar koja, kitaip - jei širdis, plaučiai ar galvos smegenys. Patys gydytojai anesteziologai, norintys praskleisti paslapčių skraistę, neigia bet kokius mitus bei ramina tuos, kurie, bijodami narkozės, atitolina svarbias medicinines intervencijas ar operacijas.

Narkozės bijo ne tik vyresni žmonės, prisimenantys senuosius laikus ir išgyvenimus, patirtus ligoninėse, o gal matytus filmuose apie karą. Baimė kausto ir tėvus prieš jų vaikų operacijas.

21 amžiaus anesteziologijos galimybių negalima būtų nė lyginti su tomis, kokios buvo pries keletą dešimtmečių, sako medikai.

Anuomet pacientas gal ir nejausdavo skausmo, tačiau tuomet medikai neturėjo patikimos aparatūros, stebinčios širdies susitraukimų dažnį, kraujo spaudimą, todėl kildavo įvairių komplikacijų.

Šiomis dienomis bendroji anestezija taikoma itin dažnai. Anestezijai skirti vaistai gali būti leidžiami į veną ar įkvepiami per specialias kaukes. Pastarasis būdas laikomas saugiu, jis taikomas dažniausiai ir labiau tinka vaikams, bijantiems adatos dūrio.

Šiandienos anesteziologai rūpinasi pacientu ne tik operacijos metu, bet ir ne mažiau svarbiu pooperaciniu laikotarpiu, kad pacientas nejaustų skausmo.

Anesteziologo darbas prasideda dar iki operacijos ir baigiasi tada, kai žmogus išleidžiamas iš ligoninės,

Natūralu, kad žmogų baugina tai, ko jis nežino, nematė ar nepatyrė. Anesteziologija – nematoma medicinos sritis, gal dėl to mums kyla aibė kartais nelogiškų klausimų. Tačiau klausti ir dometis reikia, nes nežinojimas gimdo baimę ir mitus.

Anesteziologija. Mitai ir tikrovė