Skrandžio vėžys

Skrandžio vėžys Lietuvoje - ketvirtoji pagal dažnumą vyrų piktybinė
liga ir šeštoji – moterų. Tačiau pagal mirštamumą skrandžio vėžys
– viena pirmaujančių onkologinių ligų. Nors ja dažniau serga vyresnio
amžiaus žmonės, medikai sulaukia vis daugiau jaunų pacientų.

Kuo klastingas skrandžio vėžys?

Skrandžio vėžys nėra lengvai gydomas, bet svarbiau yra tai, kad kas
antram pacientui nustatoma jau išplitusi liga. Dėl to gydymo rezultatai
nėra geri.
Nustačius ketvirtos stadijos skrandžio vėžį, tik pusė pacientų gyvena
vienus metus.
Skrandžio vėžys yra gana agresyvus. Bet jeigu nustatomos pirmosios ligos
stadijos, kai kuriais atvejais pakanka tiktai operacijos, ir žmogus
pasveiksta.

Kokiems žmonėms kyla rizika susirgti skrandžio vėžiu?

Didesnė rizika kyla žmonėms, kurie vartoja daug rūkyto, sūdyto ir
konservuoto maisto. Rūkytuose mėsos gaminiuose dažnai randama nitratų ir
nitritų, kuriuos tam tikros bakterijos, pavyzdžiui, Helicobacter pylori,
gali paversti pavojingomis vėžį sukeliančiomis medžiagomis.
Helicobacter pylori – tai skrandžio gleivinėje apsigyvenančios
bakterijos, kurios taip pat sukelia opaligę. Jeigu skrandyje užtinkama
šių bakterijų, pacientai gydomi antibiotikais. Helicobacter pylori
išnaikinimas labai sumažina riziką susirgti skrandžio vėžiu.
Ir pati opa sietina su vėžiu – jeigu ji negydoma, ilgainiui iš jos gali
išsivystyti piktybinė liga.
Įtakos skrandžio vėžiui išsivystyti gali turėti ir lėtinis atrofinis
gastritas, rūkymas, netgi rasiniai ypatumai – daugiau sergama Rytų
šalyse – Korėjoje, Japonijoje.

Skrandžio vėžio požymiai

Tokie skrandžio vėžio požymiai kaip skausmas, ryškus svorio netekimas,
pykinimas, kraujavimas iš virškinamojo trakto, juodos išmatos neretai
atsiranda vėliau.
O pirmieji simptomai – labiau neapibrėžti. Tai gali būti sunkumo
jausmas pavalgius, bendras silpnumas.

Kaip diagnozuojamas skrandžio vėžys?

Vienas pagrindinių - tyrimas gastroskopu. Jo metu galima apžiūrėti skrandį iš vidaus
ir, kilus įtarimui, paimti gabalėlį audinio ištirti.
Šis tyrimas atliekamas, jeigu žmogus skundžiasi
sutrikusia skrandžio veikla, sunkumo jausmu pavalgius, jeigu jam nustatoma
mažakraujystė – ši būklė gali išsivystyti ir dėl kraujavimo iš
virškinamojo trakto.
Norint patikslinti, kiek liga išplitusi, vėliau gali būti atliekami
papildomi ultragarsiniai ar radiologiniai tyrimai.

Kokie gydymo metodai taikomi?

Ankstyvomis stadijomis pagrindinis gydymas – operacija. Jos metu
pašalinamas navikas, regioniniai limfmazgiai ir dažniausiai to pakanka.
Kai liga išplinta, tenka taikyti chemoterapiją, kartais ją derinti su
spinduliniu gydymu. Toks gydymas taikomas apie pusę metų po operacijos.
Kai nustatoma, kad vėžys išplitęs vietiškai, pradėti gydyti galima ir
nuo chemoterapijos. Skiriami trys ciklai chemoterapijos prieš operaciją
ir trys – po jos.
Kai liga išplitusi dar labiau, metastazių randama ir kituose organuose,
operuoti neberekomenduojama, nebent dėl naviko nebepraeina maistas arba iš
jo kraujuoja. Pacientai gydomi chemoterapija.

Ar yra priemonių, kurios galėtų pakeisti chemoterapiją?

Kai kuriems sergantiesiems skrandžio vėžiu jau galima taikyti biologinę
terapiją. Ji dažniausiai derinama su chemoterapija.
Chemoterapijos preparatai veikia greitai besidauginančias ląsteles. Jos
dažniausiai būna navike, bet taip pat jų yra ir kaulų čiulpuose,
plaukų folikuluose, žarnyno gleivinėje. Dėl to chemoterapija gali
sukelti šalutinių reiškinių – pablogėja kraujo rodikliai, ima slinkti
plaukai, atsiranda kitų nemalonių pojūčių.
Stengiamasi išrasti vaistus, kurie turėtų kuo mažiau poveikio organizmui
ir veiktų tiktai navikines ląsteles. Taip atsirado medikamentai, kurie
veikia tiktai tam tikrus baltymus, būdingus navikinei ląstelei.
Vienas tokių preparatų kartu su chemoterapija gali būti skiriamas ir
sergantiesiems skrandžio vėžiu.
Šis vaistas veikia naviko ląstelių paviršiuje esantį baltymą (HER2).
Laboratorijoje ištyrus naviko mėginius ir paaiškėjus, kad yra
padidėjusi HER2 baltymo raiška ląstelės paviršiuje, galima skirti
biologinę terapiją.
Derinant chemoterapiją ir biologinę terapiją pasiekiami geresni
rezultatai gydant išplitusį skrandžio vėžį, ir pacientai gyvena
ilgiau.
Biologinę terapiją kompensuoja ligonių kasos.