Kelių minučių tyrimas moteriai gali išgelbėti gyvybę

 

Gimdos kaklelio tepinėlio tyrimas, galintis aptikti dar ikivėžinius pakitimus ir apsaugoti nuo trečios pagal dažnumą moterų onkologinės ligos išsivystymo, atliekamas nemokamai, yra greitas ir neskausmingas. Paradoksas – moterys jam neranda laiko, rizikuodamos vėliau net keletą metų skirti alinančiam gydymui be garantijų, kad ligą pavyks įveikti.

 

Gyvybę moteriai išgelbėjo atkaklumas

 

34 metų alytiškė Vilija gimdos kaklelio vėžio diagnozę išgirdo prieš penkerius metus. Moteris neabejoja: jeigu ne įprotis kasmet profilaktiškai tikrintis sveikatą, jos čia greičiausiai jau nebūtų.

 

„Esu iš tų žmonių, kurie labai rūpinasi savo sveikata. Kasmet profilaktiškai atlikdavau ne tik tyrimus, bet ir apsilankydavau pas ginekologą. Prieš penkerius metus buvau sunerimusi dėl pasikeitusių išskyrų, tačiau gydytoja tikino, kad esu visiškai sveika, ir patarė neieškoti ligų. Vis dėlto pavyko išsireikalauti, kad paimtų tepinėlį, kadangi šis tyrimas buvo darytas jau senokai. Atsakymas nieko bloga neparodė, tačiau gydytoja tąkart gimdos kaklelyje aptiko ataugas, kurias patarė operuoti, kad nesupyktibėtų, ir operacijai išsiuntė į kitą gydymo įstaigą. Operacijos metu po ataugomis buvo atrastas neaiškios kilmės židinys. Biopsija parodė, kad tai vėžys. Kai sužinojau, šokas buvo baisus. Iš pradžių nepatikėjau, maniau, gal įvyko klaida. Tuo tarpu gydytoja pranešė apie tai labai šaltai, kaip normalų dalyką”, –  prisimena pašnekovė.

 

Dabar ji žino, kad jei gydytojas savo darbą ketina atlikti aplaidžiai, savimi pasirūpinti turi pati pacientė. Jei išnyksta pasitikėjimas savo gydytoju – ieškok kito, nes sveikata – turtas, kurį praradę niekada nebesusigrąžinsime.

 

Kadangi Vilija yra uždaro būdo, namiškiams nieko neprasitarė, tik internete pradėjo skaityti visą su šia liga susijusią informaciją. Kitoms moterims slėpti savo bėdos ji visgi nepataria. Šiandien ir pati turbūt elgtųsi kitaip. Namiškiai apie pavojingą ligą sužinojo tik tada, kai moteris jau išsiruošė operacijai į Vilnių. Nuo baisiosios žinios buvo praėjęs nepilnas mėnuo.

 

„Esu įpratusi viską laikyti savyje, todėl, nors guldavausi ir keldavausi su ta pačia mintimi, namiškiai nieko nepajuto. Tokių išgyvenimų niekam nelinkėčiau. Net ir sapnuodavau ligą, o atsibudusi susidurdavau su dar skaudesne realybe, kad tai ne sapnas, aš sergu iš tiesų. Mano dukra tuo metu dar buvo maža ir jai labai reikėjo mamos. Galiu tik Dievui dėkoti, kad davė tokį tvirtą charakterį ir sugebėjau nepalūžti”, – atvirauja moteris.

 

Operacijos metu, saugantis galimų metastazių, jai buvo pašalinta gimda su kiaušidėmis. Tokia buvo ją operavusios Nacionalinio vėžio instituto gydytojos Birutės Intaitės rekomendacija. Kadangi moteris vaikų turėti daugiau neplanavo, ji nė nesvarstė alternatyvos. Kai kitoje svarstyklių pusėje – gyvybė, negali būti abejonių, kad reikia rinktis tokį gydymo metodą, kuris suteiks daugiausiai vilčių pasveikti. Gera žinia buvo ta, kad vėžys „pagautas” dar pirmoje vystymosi stadijoje, todėl po operacijos neprireikė nei chemoterapijos, nei spindulinio gydymo. Gydytoja ją nuramino – esant pirmai ligos stadijai, didelis procentas moterų visiškai pasveiksta.

 

„Kai registravausi pas onkologą, specialiai gydytojos nesirinkau, bet dabar nepaprastai džiaugiuosi, kad visiškai atsitiktinai pakliuvau pas B. Intaitę. Ne tik pasitikiu jos profesionalumu, ji man kaip mama buvo visą ligos laiką – pasirūpino, kad kuo greičiau man būtų padaryta operacija, po operacijos savaitgalį, nedarbo metu, atvyko pažiūrėti, kaip jaučiuosi, visada rasdavo, kaip nuraminti”, – pacientė negaili gerų žodžių savo gydytojai.

 

Jau penkerius metus liga neatsinaujina, bet kaskart kartą per metus vykdama tikrintis į Vilnių Vilija išgyvena didžiulį nerimą. „Artėjant tikrinimosi datai su baime skaičiuoju dienas. Jei kažkas suskausta, blogiau pasijaučiu, taip pat iškart viduje virpuliukas, galvoju apie  blogiausią. Rūpinuosi savo sveikata dar labiau. Pakeičiau gyvenimo būdą, daugiau dėmesio skiriu mitybai, vis ieškau informacijos, kurie maisto produktai apsaugo nuo vėžio. Visas drauges varau pasidaryti tyrimą dėl gimdos kaklelio vėžio. Kai vieną kartą pažiūrėjai mirčiai į akis, gyvenimą pradedi vertinti visai kitaip”, – tikina pašnekovė.

 

Kodėl neužtenka paprastos gimdos kaklelio apžiūros

 

Kaip pasakoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Onkoginekologijos centro vadovė ginekologė-akušerė prof. Daiva Vaitkienė, pagal valstybės finansuojamą patikrą visos moterys nuo 25 iki 60 metų amžiaus kartą per trejus metus gali nemokamai atlikti gimdos kaklelio tepinėlio tyrimą. Jei tyrimo metu nustatomi gimdos kaklelio pakitimai, tirtis reikia dar dažniau – kasmet. Tokiais atvejais verta atlikti ir papildomus tyrimus, kurie yra tikslesni, deja, kol kas mokami. Tai skystųjų terpių citologija, žmogaus papilomos ŽVP viruso tyrimas, imunocitologinis cinte plius tyrimas ir kiti. Šie vadinamieji „komforto” tyrimai kartais moterį gali nuraminti daug ilgesniam laikui – net iki penkerių metų, nes gali tirti dar tik rizikos veiksnį.

 

„Gimdos kaklelis – labai lengvai apžiūrimas organas, bėda ta, kad liga ne visada matoma plika akimi. Todėl mes akcentuojame citologinius tyrimus. Jei gydytojai plika akimi pažiūrėję sako, kad nieko blogo nesimato, dar jokiu būdu nereiškia, kad nėra pakitimų”, – teigia medikė.

 

Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė prof. Rūta Nadišauskienė antrina, kad kiekvienai moteriai, būtina tikrintis pas ginekologą ir žinoti, koks yra jos gimdos kaklelio tyrimo atsakymas. Netgi jeigu ji negavo kvietimo iš savo šeimos gydytojo, kurį pagal veikiančią patikros programą turėtų gauti, reikėtų nelikti pasyviai ir pačiai pasiteirauti tiek apie galimybę atlikti tyrimą, tiek apie jo atsakymą.

 

„Viena iš problemų, kuri egzistuoja – aktyvaus kvietimo trūkumas. Mažos klinikos, turinčios mažiau pacienčių, dar susitvarko, o didžiosioms ne visada taip gerai pavyksta. Per 10 programos veikimo metų bent vieną kartą išsitirti atėjo apie 50 proc. Lietuvos moterų. Mažoka! Juolab kad jos tai padaryti turėjo galimybę net tris kartus. Todėl norėčiau paskatinti ir artimuosius priminti moteriai nueiti pas gydytoją, pasidaryti paprastą, neskausmingą, labai greitą tyrimą ir gauti konsultaciją, ką daryti toliau, nes laiku užbėgus ligai už akių, laiku praėjus gydymą, ji įveikiama. Dažnai moterys išsigąsta ikivėžines diagnozės, nors iš tiesų reikėtų džiaugtis, kad liga pagauta šioje stadijoje, nes tuomet gydymas tikrai labai efektyvus”, – teigia akušerė-ginekologė.

 

Gydymo būdai tobulėja, bet moterys ateina per vėlai

 

Nacionalinio vėžio instituto gydytoja dr. Lina Daukantienė apgailestauja, kad apie 50 proc. atvejų, nepaisant visų profilaktikos programų, nustatomas jau pažengęs vėžys. Tuomet operuoti negalima, tenka skirti chemospindulinį gydymą. Gydymas pakankamai sudėtingas ir ilgas, bet šansas pasveikti yra. Penkerius metus išgyvena apie 50-60 proc.  moterų. Blogiau, kai liga jau labai išplitusi, t. y. moteris ateina jau esant IV vėžio stadijai, nustatomos atokiosios metastazės kituose organuose. Tokiu atveju gydymo galimybės yra ribotos ir rezultatai nėra labai geri.

 

Taikomi ir nauji citostatikų deriniai, kiti būdai, skinasi kelią biologinė terapija, kuri atliktų tyrimų duomenimis, taikoma kartu su chemoterapija, prailgina moterų, kurioms nustatytos metastazės, išgyvenamumą.

 

Gimdos kaklelio vėžys dažniausiai diagnozuojamas 35-44 metų moterims. Lietuvoje kasmet diagnozuojama 430 naujų gimdos kaklelio vėžio atvejų, iš kurių pusė baigiasi mirtimi. Mūsų šalyje gimdos kaklelio vėžys užima trečią vietą tarp naujų diagnozuotų onkologinių moterų ligų. Didžiausias mirtingumas yra tarp 45-54 metų moterų.

 

Sergančiųjų pirmos stadijos gimdos kaklelio vėžiu 5-ių metų išgyvenamumas siekia 91,5 proc., vietiškai išplitusio – 57,4 proc., metastazavusio – 16,5  proc. Maži gimdos kaklelio navikai dažniausiai gydomi chirurgija arba spinduliniu metodu, kurie yra vienodai efektyvūs. Didesni navikai – chemospinduliniu metodu. Jei navikas išplitęs vietiškai, nėra metastazių, gydymas yra nukreiptas į patį naviką, t. y. skiriamas spindulinis gydymas, o jam sustiprinti pridedama chemoterapija, kad įjautrintų ląsteles ir jos geriau reaguotų į gydymą. Esant uždelstai ligos formai, metastazėms, paprastai taikoma vien chemoterapija.

 

Taip pat skinasi kelią biologinė, arba taikinių, terapija. Tyrimais įrodyta, kad ją taikant kartu su chemoterapija, moterų išgyvenamumo laikas ilgėja. Biologinė (taikinių) terapija yra pažangiausias vėžio gydymo būdas – ji veikia specifinius biologinius procesus, kurie dažniausiai būtini vėžio augimui, todėl yra veiksmingesni už kitus gydymo metodus ir mažiau žalingi sveikoms ląstelėms. Šiuo metu biologinė terapija gimdos kaklelio vėžiui gydyti yra patvirtinta daugelyje Pasaulio šalių, taip pat ir Europos Sąjungoje.

Klastingos ligos gniaužtuose – jaunos, veiklios, aktyvios moterys

 

„Pirmagimio sūnaus susilaukiau būdama studentė, vos dvidešimties. Praėjus keleriems metams, po eilinio profilaktinio vizito pas gydytoją ginekologą, mane tarsi perkūnas iš giedro dangaus pritrenkė žinia, jog gimdos kaklelyje yra pakitimų. Nors gydytoja patikino, jog pakitimai tai – dar ne vėžys, išsamiai išaiškino visas galimybes ir grėsmes, labai dėl to išgyvenau. Išsigandau, kad netrukus ir aš būsiu įrašyta į onkologinių ligonių sąrašus, o mane tarsi koks kirminas graužė nerimas, kad ateityje galiu nebeturėti daugiau vaikų, kad bus sunku pastoti. Didžiausiu gyvenimo tikslu mums su vyru tapo antras vaikas. Laimei, jo ilgai laukti neteko, dukrai jau greit bus ketveri. Na, o aš visą tą laiką nuo lemtingosios dienos, kai sužinojau apie pakitimus, kaskart į gydytojo ginekologo kabinetą žengiu su nerimu– o kokią diagnozę išgirsiu šįkart?”, - savo išgyvenimais dalijasi neseniai tridešimtmetį atšventusi Živilė (vardas pakeistas – red. pastaba).

 

Tokių ir panašių istorijų kaip Živilės, kai gydytojas praneša apie pakitimus gimdos kaklelyje, šiandien gali papasakoti dažna moteris. Ką žinome apie šią klastingą ligą ir ką galime kiekviena padaryti, kad užkirstume kelią jai atsirasti bei progresuoti?

 

Žiauri statistika

Anot medikų, onkologinių ligų statistika – žiauri. Pasaulyje gimdos kaklelio vėžys užima ketvirtą vietą tarp moterų piktybinių susirgimų ir yra viena dažniausių moterų mirties nuo vėžio priežasčių – kasmet nuo šio vėžio miršta daugiau kaip 260 000 moterų arba maždaug trečdalis visų susirgusiųjų. Kalbant apie Lietuvą, mūsų šalyje kiekvienais metais diagnozuojama apie 430 naujų gimdos kaklelio vėžio atvejų, maždaug pusė visų, šią diagnozę išgirdusių moterų, iškeliauja anapilin. Dar labiau liūdina tai, jog lyginant su Europos ar pasaulio rodikliais, Lietuvoje gimdos kaklelio vėžys tarp moterų onkologinių susirgimų yra dar dažnesnis – užima trečią vietą. Dažniausiai jis yra diagnozuojamas 35-44 metų moterims – jaunoms, veiklioms, darbingoms, aktyvioms.

 

Tarsi uždelsto veikimo bomba...

Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Onkoginekologijos centro vadovės prof. prof. Daivos Vaitkienės, išsiaiškinti, ar gimdos kaklelyje nėra ikivėžinių pakitimų, padeda citologinis tyrimas, kai iš gimdos kaklelio paimama ląstelių ir jos įvertinamos mikroskopu, tokiu būdu nustatant, ar šioms ląstelėms yra grėsmė virsti vėžinėmis. „Nors valstybė ne vienerius metus patikrą dėl šios ligos kompensuoja visoms 25-60 metų amžiaus moterims, mūsų šalyje vis dar yra nemažai tokių, kurios šia galimybe nesinaudoja. Kodėl? Vieno atsakymo į šį klausimą nėra: kai kurios nesitikrina galbūt iš nežinojimo, kitos – iš tingėjimo ar manymo, kad jau aš – tai tikrai nesusirgsiu. Tačiau liga juk nesirenka, kam kirsti. Nepaprastai svarbu atminti, jog ligos stadija diagnozės metu lemia gydymo pasirinkimus bei turi didelės įtakos išgyvenamumo trukmei“, – tvirtina profesorė.

 

Anot D. Vaitkienės, moterims į gydytojų rekomendacijas bent kartą per metus profilaktiškai pasitikrinti ginekologiškai ir kartą per trejus metus pasidaryti nemokamą citologinį tyrimą arba atlikti kurį nors iš specialių mokamų tyrimų, nereikėtų numoti ranka, pažiūrėti atsainiai. „Mokslininkai yra paskaičiavę, kad tarp tyrimų pakanka maždaug trejų metų, kol gimdos kaklelyje bus pastebėti pakitimai. Tačiau medicina nėra tikslusis mokslas, joje negalioja taisyklė „du kart du lygu keturi“, tad kartais pasitaiko atvejų, kad nuo paskutinio  citologinio tyrimo (kurio rezultatai buvo geri) praėjus metams ar net pusei metų, gimdos kaklelyje atsiranda ikivėžinių pakitimų, išsivysto vėžys, – pastebi pašnekovė. – Kalbant apie profilaktikos būtinybę, dažna moteris save pateisina tuo, jog gerai jaučiasi, tad kam iš anksto nerimauti. Tokiais atvejais, primenu, jog gimdos kaklelio vėžys ne koks peršalimas, kai suskausta gerklę, bėga nosis ar pakyla temperatūra ir moteris pajaučia, jog serga, jis dažniausiai prasideda ir net kelerius metus gali vystytis absoliučiai be jokių simptomų, kitaip tariant, veikia kaip uždelsto veikimo bomba – iš pradžių jokio įtarimo, kad ji jau tiksi, o po to, žiūrėk, bomba jau ir susprogusi“. Profesorės teigimu, gimdos kaklelio vėžiui tikrai galima užkirsti kelią, reikia tik šiek tiek pastangų ir žinių. Be to, svarbu atminti tai, jog anksti nustačius gimdos kaklelio vėžį, šį susirgimą galima visiškai išgydyti ir tokiu būdu išvengti neigiamų padarinių.

 

Kas sukelia gimdos kaklelio vėžį?

Moksliniais tyrimais įrodyta, kad gimdos kaklelio vėžį dažniausiai sukelia žmogaus papilomos virusas (ŽPV).  Šiuo virusu užsikrečiama lytiniu keliu, o organizme jis paprastai išbūna apie 2 metus po užsikrėtimo. Jei moters imunitetas silpnas, jei ji dažnai serga ir dėl patirtų negalavimų organizmas dar labiau išsenka, jei ŽPV tipas – aukštos rizikos (iš viso yra nustatyta daugiau nei 100 tipų žmogaus papilomos virusų, 16 ir 18 tipai laikomi dažniausia gimdos kaklelio vėžio priežastimi) per minėtą 2 metų laikotarpį gimdos kaklelyje pradeda formuotis ikivėžiniai pakitimai ar net pats vėžys. 

 

Gimdos kaklelio vėžį išprovokuoti gali ir ankstesni gimdos kaklelio pakitimai, kurie buvo nepastebėti arba iki galo neišgydyti. Įtakos turi ir rūkymas, vitamino A trūkumas, dažni gimdos uždegimai, kitos lytiniu keliu plintančios infekcijos, taip pat netgi tokie dalykai, kaip vaikų skaičius bei gimdymo amžius – pastebėta, jog didesnę riziką susirgti gimdos kaklelio vėžiu turi daug vaikų pagimdžiusios ir labai anksti vaikų susilaukusios moterys. Rizikos veiksniu, kalbant apie gimdos kaklelio vėžį, laikomas ir intymioje vietoje esančių plaukų šalinimas, pastaruosius skutant, depiliuojant, mat tokiais atvejais neretai sudirginama, pažeidžiama oda aplink lytinius organus.

 

Ar pakitimai gimdos kaklelyje – jau vėžys?

Tikrai ne. Pasitaiko atvejų, kai jie išnyksta patys, savaime. Žinoma, būna ir priešingai – iš jų išsivysto vėžys. Deja, bet kol kas dar joks gydytojas negali pasakyti, kuriai moteriai pakitimai dings, o kuriai progresuos į onkologinį susirgimą. Atsakymą į šį klausimą žino tik laikas, tad moteriai labai svarbu save atidžiai stebėti, reguliariai pagal gydytojo rekomendacijas tikrintis, o reikalui esant – gydytis.

 

Gydymo būdai

Šiuolaikinių gimdos kaklelio vėžio gydymo būdų yra ne vienas – tai ir operacija, ir radioterapija, ir chemoterapija, ir neseniai atsiradusi biologinė terapija. Kaip tvirtina, Nacionalinio vėžio instituto gydytoja onkologė chemoterapeutė dr. Lina Daukantienė, visi šie metodai gali būti derinami tarpusavyje, o parenkami jie yra atsižvelgiant į vėžio stadiją ir bendrą pacientės būklę. „Maži gimdos kaklelio navikai paprastai yra šalinami chirurgiškai arba taikant spindulinį metodą, vadinamąją radioterapiją. Abu gydymo būdai yra vienodai efektyvūs, o išgyvenamumas sergant I vėžio stadija per ateinančius penkerius metus po gydymo siekia daugiau nei 90 procentų. Kas kita, jei vėžys išplitęs, metastazavęs ar atsinaujinęs po gydymo. Tokiu atveju, jį išgydyti kur kas sudėtingiau, o ir išgyvenamumo procentas per kitus penkerius metus pastebimai sumažėja – vietiškai išplitusio siekia apie 57 procentus, metastazavusio – 16,5  procento,“atkreipia dėmesį medikė. Anot chemoterapeutės, vėlyvesnių stadijų vėžiui gydyti paprastai yra taikomas chemospindulinis metodas, kitaip tariant, chemoterapija ir radioterapija tuo pačiu metu.

 

  1. Daukantienė pastebi, jog vėžio gydymas yra labai sparčiai besivystanti medicinos sritis, tad nuolat ieškoma būdų, kaip kuo efektyviau padėti pacientui. Šiuo metu pažangiausiu vėžio gydymo būdu yra laikoma biologinė (taikinių) terapija. Ji tiesiogiai veikia specifinius biologinius procesus, kurie dažniausiai yra būtini vėžiui augti ir plisti. Kalbant paprastai, biologiniai vaistai labai tiksliai „nusitaiko“ į vėžines ląsteles ir jas paveikia, dėl to yra ne tik veiksmingesni nei kiti gydymo metodai, bet ir ne tokie žalingi sveikoms, nepiktybinėms ląstelėms.

 

Ar įmanoma nuo vėžio apsisaugoti?

Pasaulyje kol kas nėra išrasta tokių vaistų, kurie organizmą apsaugotų nuo onkologinių ligų. Tačiau kalbant apie gimdos kaklelio vėžį, būtina žinoti, jog pasiskiepijus nuo aukštos rizikos žmogaus papilomos viruso (ŽPV), kuris yra viena iš pagrindinių gimdos kaklelio vėžio priežasčių, rizika juo susirgti pastebimai sumažėja. Taip pat svarbu stengtis, jog lytiniai santykiai būtų saugūs... Nereikia pamiršti lytiniu keliu plintančių ligų ir jų sukeltų padarinių. Svarbiausias veiksnys, padedantis apsisaugoti nuo gimdos kaklelio vėžio – tai reguliarūs vizitai pas gydytoją ginekologą bei laiku atlikti profilaktiniai tyrimai.

 

 

 

Jaunų moterų gyvybes nusinešantis vėžys, kurio buvo įmanoma išvengti

 

Gimdos kaklelio vėžys yra vienas iš nedaugelio navikų, kuriuos lengva diagnozuoti ankstyvoje stadijoje, tačiau Lietuvoje nuo šios ligos kasmet miršta apie 200 moterų. Medikai apgailestauja, kad daugeliu atvejų ligos buvo galima išvengti.

 

Per mažai moterų atsiliepia į kvietimą pasitikrinti

 

Lietuvoje gimdos kaklelio vėžys užima trečią vietą tarp naujų diagnozuotų onkologinių moterų ligų. Kasmet diagnozuojama 430 naujų ligos atvejų, daugiausiai 35-44 metų moterims. Ligos stadija diagnozės metu lemia gydymo pasirinkimus ir turi didelės įtakos išgyvenamumo trukmei. Sergančiųjų pirmos stadijos gimdos kaklelio vėžiu 5-ių metų išgyvenamumas siekia 91,5 proc., vietiškai išplitusio – 57,4 proc., metastazavusio – 16,5  proc.

 

Valstybės finansuojama patikra suteikia galimybę moterims nuo 25 iki  60 metų amžiaus kartą per trejus metus atlikti gimdos kaklelio tepinėlio tyrimą, pagal kurį galima nustatyti tiek ankstyvą vėžio stadiją, tiek ikivėžinius pakitimus. Tačiau Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų onkoginekologijos centro vadovė prof. Daiva Vaitkienė apgailestauja, kad per 10 metų bent vieną kartą nemokamoje gimdos kaklelio vėžio patikros programoje dalyvavo tik 57 proc. moterų. Šia galimybe pasinaudojo visus tris kartus – tris kartus mažiau.

 

Medikė susiduria su ne vienu apmaudžiu atveju, kai pati moteris supranta, kad buvo aplaidi savo sveikatos atžvilgiu ir neatėjo laiku pasitikrinti. „Dažnas moterų argumentas: „Nesilankiau, nes niekuo nesiskundžiau“. Mes nuolat kartojame, kad jeigu vėžys būtų uždegiminė liga, kurios metu skauda, kyla temperatūra, todėl esi priverstas eiti pas gydytoją, tikrai neturėtume tokio sergamumo onkologinėmis ligomis. Bėda ta, kad onkologinės ligos pradinėse stadijose nesukelia jokių simptomų. Niekur neskauda, žmogus jaučiasi gerai. Tai ir akcentuojame – patikra skirta sveikai moteriai ar manančiai, kad yra sveika. Kai organizmas pradeda signalizuoti apie ligą, diagnozuojama jau pažengusi stadija“,– įspėja medikė.

 

Nustačius ligą anksti – daug moterų visiškai pasveiksta

Pasak D. Vaitkienės, moteris gąsdina kai nustatomi ikivėžiniai pakitimai, bet jie gali netgi savaime išnykti, todėl juos nustačius neskiriamas joks gydymas, tik reguliarus stebėjimas. Savaime neišnyksta tik vėžys. 

 

„Galiu nuraminti jaunas moteris, kurios labai nori išvengti gimdos kaklelio operacijos, kuri gali padidinti priešlaikinio gimdymo riziką, apsunkinti gimdymą, galbūt sumažinti pastojimo galimybes. Gimdos kaklelis niekada neoperuojamas be reikalo. Ankstyvoje stadijoje gydymui naudojami mažiausiai agresyvūs gydymo būdai, pavyzdžiui, išgarinimas lazeriu, kai gimdos kaklelis neišpjaunamas, tik labai vietiškai pašalinami pakitę plotai. Tokios intervencijos neturi įtakos nėštumo eigai“, – teigia D. Vaitkienė.

 

Nacionalinio vėžio instituto gydytoja onkologė chemoterapeutė dr. Lina Daukantienė, kuriai būna labai skaudu, kai ateina 25 metų moteris su jau pažengusia liga. „Gimdos kaklelio vėžys – liga, kurią galima diagnozuoti anksti, didelis procentas moterų visiškai pasveiksta. Todėl raginu moteris tikrintis, būti reiklioms sau“, – sako medikė.

 

Kuo liga išplitusi labiau, tuo sudėtingesnio ir ilgesnio gydymo reikia, tenka atlikti sudėtingą operaciją, kurios metu gali būti šalinami gyvybiškai svarbūs organai. Jei operacija negalima, skiriama chemoterapija, kurios trukmė priklauso nuo rezultatų. Pasaulyje gerų gydymo rezultatų sulaukta kartu su chemoterapija skiriant biologinę terapiją. Vaistas registruotas ir JAV, ir Europos Sąjungoje. Medikai tikisi, Lietuva, atras galimybę suteikti moterims šią gydymo galimybę. Biologinė terapija dar kitaip vadinama taikinių, nes veikia specifinius biologinius procesus, paprastai būtinus vėžio augimui. Vaistai labai tiksliai veikia specifinius vėžio procesus ir yra mažiau žalingi sveikoms ląstelėms.

 

Klaidingi įsitikimai, kurių pasekmės skaudžios

 

Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė prof. Rūta Nadišauskienė apgailestauja, kad gimdos kaklelio vėžys išsivysčiusiose Vakarų šalyse jau seniai nesukelia tokių tragedijų kaip Lietuvoje, kadangi moterys ten tikrinasi reguliariai.

 

„Kodėl mūsų moterys neateina? Gal iš įgimto drovumo, nes apie tai vis dar mažai kalbama... Dažnai manoma: jeigu jaučiuosi gerai, nėra jokių simptomų, nėra ko ir pas gydytoją eiti. Kartais moterys pas ginekologą nesilanko dešimtmečius. Kita grupė atvejų – kai moteris vis dėlto nueina ir pasidaro gimdos kaklelio tepinėlio tyrimą, bet vėliau nepasidomi atsakymu, o kai vėl patenka pas gydytoją, liga jau būna pažengusi. Moteriai, pradėjusiai lytinį gyvenimą, būtina žinoti, koks yra jos gimdos kaklelio tyrimo atsakymas. Jeigu ji negauna kvietimo iš savo šeimos gydytojo, kurį turėtų gauti pagal veikiančią patikros programą, pati turi aktyviai klausti. Kreipiuosi ir į žmones, kurie yra šalia moters, – vaikus, vyrą, artimuosius. Paskatinkite ją“,– ragina medikė.

 

Pasak R. Nadišauskienės, didelė dalis moterų, kurioms nustatomas gimdos kaklelio vėžys, yra darbingo amžiaus moterys, kurios galėtų džiaugtis savo gyvenimo vaisiais – užaugintais vaikais, gimusiais anūkais, karjera ir gyvenimo pilnatve. Ir staiga atsiranda nelemta liga, kuri galėjo būti diagnozuota tik užsimezgusi ir sėkmingai išgydyta, sugriauna viską, ko jos pasiekė.

 

Psichologė: buvome pratinami atsakomybę atiduoti gydytojams

 

Sveikatos psichologė prof. Laima Bulotaitė įsitikinusi, kad atsakomybės stoka savo sveikatos atžvilgiu – mūsų visos visuomenės problema. Žmonės nelinkę tikrintis sveikatos, kol jiems kas nors neatsitiko. Taip yra todėl, kad ilgą laiko tarpą buvo formuojamas požiūris, kad ne mes patys, o gydytojai atsakingi už mūsų sveikatą: „Jūs nesirūpinkite, jumis pasirūpinsime mes!“ Toks požiūris buvo perduodamas iš kartos į kartą ir mes nuo pat mažens nebuvome mokomi rūpintis savo sveikata.

 

„Nemažai tyrimų rodo, kad žmonės taip nenoriai rūpinasi savo sveikata todėl, kad per mažai skatinami ir nesupranta, kokia bus nauda. Jeigu moteris išgirdo – „nueik ir pasitikrink“, sprendimą priimti turi ji pati, o priimdami sprendimus mes paprastai pasveriame, kokia bus nauda iš tokio mano veiksmo ir kas bus, jeigu to nedarysiu. Mat juk reikia šiokių tokių pastangų – užsirašyti pas gydytoją, rasti laiko nueiti nurodytu metu ir pan.“, – aiškina pašnekovė.

 

Pasak plačiai paplitusios teorijos, apie 40 proc. žmonių net nesvarsto, kad turėtų ką nors padaryti dėl savo sveikatos. Moteris, esanti šioje stadijoje, išgirdusi informaciją apie gimdos kaklelio vėžio prevenciją, iš karto nuspręs, kad jai ši informacija neaktuali ir perjungs kanalą. Jai atrodys, kad pastangos, kurias reikės įdėti, nevertos rezultato. Antroji stadija – svarstymo stadija, kai moteris jau supranta, kodėl reikėtų pasitikrinti, bet dar nieko nedaro. Ją tereikia šiek tiek pastūmėti, kad pereitų į planavimo ir veiksmo stadiją. Įsivertinkite, kurioje stadijoje esate jūs!

 

„Dažnai mes negirdime informacijos, nes manome, kad esame išskirtiniai ir liga mūsų nepalies. Net kai sakoma, kad rizika susirgti siekia 80 proc., visi tikimės patekti į kitus 20 proc. Kita priežastis: kartais informacija atrodo gąsdinanti ir būtent todėl nusprendžiame į ją nesigilinti: esą po to tik apie tai galvosiu ir negalėsiu užmigti. Kita vertus, pradžiugino neseniai atliktas vertybių tyrimas, kuris parodė, kad jauniems žmonėms sveikata tampa vis didesne vertybe. Tikiu, kad šie žmonės į kvietimus profilaktiškai pasitikrinti reaguos daug greičiau. Jie jau supranta, kad 15 minučių – menka kaina už išgelbėtą gyvybę ar ilgus gydymo metus“, –  svarsto psichologė.

 

Europos gimdos kaklelio vėžio draugija kasmet paskutinę sausio savaitę skiria gimdos kaklelio vėžio profilaktikai. Jos tikslas yra priminti visoms moterims apie šios ligos pavojų ir būtinybę reguliariai tikrintis.

 

 

Tirtis dėl gimdos kaklelio vėžio turi sveikos moterys

 

Ar kada pagalvojai, kad šiemet ir tu gali būti tarp 430 moterų, išgirdusių, jog serga gimdos kaklelio vėžiu? Būtent tiek moterų Lietuvoje kasmet išgirsta šią diagnozę, o apie 200 jų kiekvienais metais miršta nuo šios ligos. Šis susirgimas mūsų šalyje užima trečią vietą tarp naujai diagnozuotų onkologinių moterų ligų.

 

Šia liga dažniausiai suserga jaunos 35-44 metų moterys, praėjus maždaug dešimčiai metų nuo ŽPV infekcijos, kuri paprastai ir sukelia gimdos kaklelio vėžį, patekimo į organizmą. Didžiausiais mirtingumas yra tarp 45-54 metų moterų.

 

Lietuvos moterys suserga gimdos kaklelio vėžiu kur kas dažniau nei kitose civilizuotose pasaulio šalyse. Ši liga yra viena dažniausių moterų mirties nuo vėžio priežasčių pasaulyje, kuri užima ketvirtą vietą tarp moterų piktybinių susirgimų. Pasaulyje kiekvienais metais nuo šio vėžio  miršta daugiau kaip 260 000 moterų – trečdalis susirgusiųjų.

 

Netikėta diagnozė

Kraujingos išskyros dažniausiai būna tas simptomas, dėl kurio moterys praveria ginekologo kabineto duris, o atlikusios tyrimus sužino, kad serga gimdos kaklelio vėžiu. Tokią diagnozę prieš ketverius metus išgirdo ir 50 metų vilnietė Audra (vardas pakeistas – red. past.). Tyrimą dėl gimdos kaklelio vėžio ji buvo atlikusi prieš dvejus metus ir jokių pakitimų tuomet nebuvo nustatyta, o pagal prevencinę gimdos kaklelio vėžio programą, nesant pakitimų, išsitirti dėl gimdos kaklelio vėžio nemokamai moterys gali tik kas tris metus.

 

Dėl to, kad susirgo gimdos kaklelio vėžiu Audra nieko nekaltina. Nebent papriekaištauja sau, kad gal per retai lankėsi pas ginekologą, o ir tyrimus galėjo atlikti kasmet. Būtent taip elgtis ji rekomenduoja kitoms moterims, o jaunoms merginos – pasiskiepyti nuo ŽPV, kuris dažnai yra šios ligos sukėlėjas.    

 

Susirgusi vėžiu Audrai buvo skirti du gydymo kursai. „Puikiai prisimenu dieną, kai išgirdau diagnozę. Tai buvo 2012 metų kovo 12 d. Po to iškart sekė virtinė tyrimų, buvo atliekama laparaskopija, žiūrima, ar vėžys nėra išplitęs į kitus organus, nes liga buvo diagnozuota jau pažengusi – tarp antros ir trečios stadijos. Gerai, kad nieko nerado. Gegužės mėnesį prasidėjęs gydymas baigėsi birželį. Po kurio laiko vis dėl to buvo aptikta viena metastazė, todėl gydymą teko kartoti. Aišku, sunku ištverti alinantį gydymą, bet... tu gauni gyvenimą”, – atsargiai rinkdama žodžius savo ligos istoriją pasakoja Audra.

 

Vėžio slėpti nevalia

 

Nors daugelis gimdos kaklelio vėžiu susirgusių moterų kalbėti apie tai nenori ir nuo aplinkinių, o dažnai net ir šeimos narių savo ligą slepia, yra pasiryžusios sirgti ir ištverti viską vienos, nes tai lyg ir kažkokia gėda, stigma, tačiau Audra elgėsi priešingai. Ji apie tai pasakė ir artimiesiems, ir draugams, ir kolegoms, išskyrus vieną žmogų – savo tėtį, kuris yra vienintelis to nežinantis iki šiol. Būtent dėl šios priežasties ji nenori atskleisti ir tikrojo savo vardo bei pavardės. „Tėčio sveikata silpna, neseniai jis patyrė infarktą, vienas mūsų giminės narys neseniai mirė nuo vėžio, todėl jam būtų sunku išgirsti šią žinią. Ši liga daugeliui vyresnio amžiaus žmonių asocijuojasi su mirtimi, – pasakoja Audra. – Mes tie, kurie tai išgyvename, ypač, kai pabūname ten (onkologinėje ligoninėje – red. pas.) pamatome, kad tai nebūtinai reiškia, jog tu mirsi. Aišku, tai yra labai sunku, bet įmanoma ištverti, tačiau būtina, kad tave palaikytų aplinkiniai, o svarbiausia – kad ir pats turėtum jėgų. Juk su vėžiu kovoja ne tik gydytojai ir vaistai, bet ir pats žmogus”.

 

Audra neslepia esanti itin dėkinga savo kolegoms už palaikymą gydymo metu. Būtent jie pasistengė, kad moteris galėtų dirbti tik tuomet, kai leidžia sveikata ir jėgos. Poilsio ir galimybės neiti į darbą jai itin reikėjo po chemoterapijos procedūrų, todėl ji neabejoja, kad visi susirgę vėžiu būtinai turi apie tai informuoti kolegas.

 

Minčių ir tikėjimo svarba

Audra neslepia, kad sužinojus, jog serga vėžiu, kilo pačių įvairiausių minčių, tačiau tomis sunkiomis minutėmis jėgų jai suteikė malda. „Žmogus, kuris juo (vėžiu – red. past.) serga, neturi į ką atsiremti, todėl vienintelis dalykas, kuris lieka yra tikėjimas ir tu jo visur ieškai. Kovojant su liga reikia turėti gyvenimo prasmę. Man ja yra mano vaikas, kuriam turiu padėti, todėl pasiduoti negaliu”, – sako  moteris ir priduria, kad šiandien ji itin tiki minčių galia.

 

Jei žmogus gyvena nuolatinėje įtampoje, jį nuolatos kas nors kritikuoja, darbe turi daryti tai, kam nepritaria ilgainiui tai pradeda slėgti, o anksčiau ar vėliau ši būsena iššaukia ligą. Tačiau, Audros nuomone, tai jokiu būdu nėra susiję su dideliu, tačiau natūraliu stresu, pavyzdžiui, artimo žmogaus netektimi.

 

Atsidūrus situacijoje, kai tenka keltis ir gultis su nerimą keliančiomis mintimis, moteris pataria tiesiog pasiryžti ir pakeisti gyvenimą – išsivaduoti iš to, kas neramina.

 

Gydymo būdai

Į Nacionalinį vėžio institutą ir į kitas specializuotas gydymo įstaigas moterys gali būti nukreipiamos tiek esant ikivėžiniams pakitimams, tiek vėžiui išplitus ir pasiekus IV stadiją, kai jau yra nustatomos atokiosios metastazės.

 

Gydytoja onkologė chemoterapeutė dr. Lina Daukantienė apgailestauja, kad beveik pusė visų gimdos kaklelio vėžio atvejų yra diagnozuojama, kai liga jau yra pažengusi ir operuoti nebegalima. Tokiais atvejais yra taikomas spindulinis gydymas ir chemoterapija arba derinami abu gydymo būdai. 

 

„Spindulinis gydymas yra nukreiptas į patį naviką, o norint sustiprinti poveikį yra skiriama chemoterapija, kuri įjautrina ląsteles. Gydymas yra pakankamai sudėtingas ir ilgas, bet net jei liga ir yra vietiškai išplitusi, tačiau nėra atokiųjų metastazių, penkerius metus išgyvena apie 50–60 proc.  moterų”, – sako chemoterapeutė.

 

Jei liga nustatoma, esant pirmai stadijai, penkerius metus išgyvena daugiau nei 90 proc. susirgusių.

 

Vietiškai išplitusio gimdos kaklelio vėžio gydymas chemospinduliniu būdu paprastai trunka apie 2 mėnesius, vėliau pacientė yra prižiūrima pagal specialias stebėjimo programas. Vėžiui atsinaujinus gali būti atliekama operacija, o jei ji negalima, paprastai būna skiriama chemoterapija, kurios trukmė priklauso nuo gydymo rezultatų. Chemoterapeutė dr. L. Daukantienė pripažįsta, kad dabartinio gydymo galimybės yra ribotos, todėl daug vilčių dedama į pasaulyje atliekamus įvairius naujus tyrimus, kurių rezultatai galėtų pailginti išgyvenimo trukmę ir pagerinti gyvenimo kokybę moterų, susidūrusių su gimdos kaklelio vėžiu.  

 

Vienas iš naujų gydymo būdų, teikiančių daug vilčių, yra biologinė terapija, kuri dar vadinama taikinių terapija. „Ji yra nukreipta prieš naujų kraujagyslių vystymąsi ir taip siekiama sustabdyti naviko augimą. Remiantis atliktų tyrimų duomenimis, biologinė terapija drauge su chemoterapija gali prailginti moterų, kurioms liga atsinaujino arba nustatytos metastazės, gyvenimo trukmę”, – pasakoja gydytoja.

 

Prevencinės priemonės

Gydytojai vienbalsiai sutinka, kad daug paprasčiau yra išvengti gimdos kaklelio vėžio nei susirgus gydytis. Tam būtina reguliariai lankytis pas ginekologą ir atlikti reikiamus tyrimus.

 

Pagal gimdos kaklelio vėžio prevencinę programą – kurioje gali dalyvauti visos privalomuoju sveikatos draudimu apdraustos moterys nuo 25 iki 60 metų – kartą per 3 metus galima nemokamai išsitirti atliekant citologinį  (PAP) tyrimą, kuris parodo ankstyvuosius patologinius gimdos kaklelio pokyčius, tad yra didelė tikimybė ligą sustabdyti ar pradėti laiku gydyti.

 

Esant galimybei moterims patariama atlikti ir papildomus tyrimus – tai skystųjų terpių citologijos, žmogaus papilomos viruso (ŽPV) tyrimą, imunocitologinį cinte plius tyrimą ir kt. Atlikus šiuos tyrimus moteris paprastai iki penkerių metų gali ramiai gyventi, nes jie gali diagnozuoti ne ligą, o dar tik rizikos veiksnį.

 

Nors nemokamai dėl gimdos kaklelio vėžio moterys tiriamos tik sulaukus 25 metų, tačiau ginekologai pabrėžia, kad atlikti tyrimą turėtų visos moterys, pradėjusios lytinį gyvenimą, nesvarbu kokio amžiaus jos būtų.

 

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Onkoginekologijos centro vadovė prof. Daiva Vaitkienė atkreipia dėmesį į tai, kad reguliariai tirtis turi tos moterys, kurios niekuo nesiskundžia, nes

patikra yra skirta sveikam žmogui ar bent galvojančiam, kad jis toks yra, nes kai organizmas pradeda siųsti signalus, kad kažkas ne taip, tuomet jau gydytojai diagnozuoja ligą.

 

Dr. L. Daukantienė atkreipia moterų dėmesį į tai, kad susirgti gimdos kaklelio vėžiu užtrunka beveik dešimt metų. Laiku nustačius ikinavikinę ligą ją galima išgydyti ir taip išvengti vėžio. Net ir nustačius ligą, kai ji yra ankstyvoje pirmoje stadijoje labai daug moterų visiškai pasveiksta. „Todėl raginu moteris tikrintis ir būti reiklioms sau”, – sako gydytoja.

 

Europos gimdos kaklelio vėžio draugija kasmet paskutinę sausio savaitę skiria gimdos kaklelio vėžio profilaktikai. Jos tikslas yra priminti visoms moterims apie šios ligos pavojų ir būtinybę reguliariai tikrintis.