Paplitimas ir rizikos veiksniai
Inkstų vėžys nėra dažnas onkologinis susirgimas, piktybinių navikų tarpe vyrams tesudarantis 5 proc., t. y. septintas eilėje pagal dažnumą, o moterims – tik 3 proc. atvejų, t. y. 10-as tarp dažniausiai sutinkamų kitų vėžio lokalizacijų*.
Pastaruosius kelerius metus tiek Lietuvoje, tiek ir visame pasaulyje sergamumas inkstų vėžiu nedidėja (kai tuo tarpu pastaruosius du dešimtmečius kasmet buvo nustatoma vis didesnis naujų atvejų skaičius), o mirštamumas – taip pat stabilizavosi. Tai galima paaiškinti tuo, kad nemažai inkstų vėžio yra diagnozuojama atsitiktinai, be to – mažesnio dydžio ir stadijos, nes plačiai naudojamos neinvazinės diagnostinės procedūros, tokios kaip: ulragarsinis tyrimas, kompiuterinė tomografija, leidžia dažniau aptikti ankstyvos stadijos ir mažesnio dydžio inkstų navikus, kurie gali būti potencialiai pagydomi.
Dažniausiai sutinkama inkstų vėžio forma – apie 80 proc.* visų atvejų – taip vadinamas šviesių ląstelių inkstų vėžys.
Yra žinoma keletas inkstų vėžio rizikos veiksnių, tokių kaip:
- rūkymas;
- nutukimas;
- hipertenzija (padidėjusio kraujospūdžio liga).
Taip pat paskelbti klinikinio tyrimo** duomenys, kurie rodo, kad kavos su kofeinu vartojimas susijęs su mažesne inkstų vėžio išsivystymo rizika, tuo tarpu kavos be kofeino vartojimas susijęs su didesne agresyvesnio šviesių ląstelių inkstų vėžio rizika. Be to, inkstų vėžys dažniau diagnozuojamas pacientams su terminaliu inkstų nepakankamumu, cistine inkstų liga, taip pat dializuojamiems pacientams, po inkstų transplantacijos ir kt. Tik apie 2–3 proc. visų inkstų vėžio atvejų yra paveldimi*. Dažniausiai tai susiję su reta paveldima von Hippel–Lindau (VHL) liga, todėl šiais retais atvejais, įtariant paveldimą onkologinį susirgimą, pacientas nukreipiamas genetiko konsultacijai, atliekama genetinė analizė.
Kokius simptomus gali sukelti inkstų vėžys?
Vieni iš dažniausiai varginančių nusiskundimų yra taip vadinama klasikinė triada:
- šono skausmas;
- gausus kraujo pasirodymas šlapime (kitaip dar vadinama makrohematurija);
- čiuopiamas darinys pilvo srityje.
Kitas neretai pasitaikantis nusiskundimas, dėl kurio pacientai kreipiasi į šeimos gydytoją, yra nepaaiškinamas karščiavimas, o kraujo tyrime galima aptikti didesnį nei norma kalcio kiekį bei pakitusią bendrojo kraujo formulę.
Kaip diagnozuojamas inkstų vėžys?
Daugiau kaip 50 proc. visų atvejų diagnozuojama atsitiktinai. Inkstų vėžys gali būti įtariamas ir iš tam tikrų laboratorinių kraujo tyrimų, pavyzdžiui, kreatinino, hemoglobino, leukocitų ir trombocitų skaičiaus, laktatdehidrogenazės, C reaktyvinio baltymo ir kalcio kiekio pokyčių, tačiau šie rodikliai nėra specifiniai.
Dažniausiai įtarti inkstų vėžį padeda radiologiniai tyrimai, pirmiausiai ultragarsinis pilvo tyrimas, taip pat dažnai reikalingas ir kompiuterinės tomografijos tyrimas su intraveniniu kontrasto suleidimu, kuris padeda įvertinti lokalų ligos išplitimą, sritinių limfmazgių būklę, ar nėra atokiųjų metastazių. Esant reikalui, gali būti atliekamas ir magnetinio rezonanso tomografijos tyrimas.
Įtariant inkstų vėžio diagnozę (dažniausiai – atsitiktinai ultragarsinio tyrimo metu aptikus įtartinus pakitimus inkste), pacientas turi būti šeimos gydytojo nukreipiamas gydytojo specialisto – urologo konsultacijai, kuris, įvertinęs turimus duomenis bei suplanavęs kitus reikalingus tyrimus, taip pat planuoja atlikti biopsiją iš įtartinų inksto pakitimų. Ši intervencija reikalinga tam, kad piktybinė inkstų liga būtų patvirtinga histologiškai.
Biopsija – tai intervencija, kai specialia adata ultragarso (rečiau – kompiuterinės tomografijos) kontrolėje tyrimams paimamas audinių mėginys. Šios procedūros metu visada skiriamos skausmą malšinančios priemonės. Ištyrus mėginį morfologiškai, paaiškėja, koks navikas – gerybinis ar piktybinis, koks jo agresyvumas, koks naviko potipis.
Turėdami visų suplanuotų tyrimų atsakymus, gydytojai specialistai (urologai, onkologai, radiologai, patologai ir kiti) aptaria paciento atvejį daugiadalykės komandos konsiliume, kuriame parenkamas ir pacientui rekomenduojamas tinkamiausias, geriausias šiuo metu Lietuvoje prieinamas gydymas.
Straipsnį parengė dr. L. Kairevičė. Informacija parengta bendradarbiaujant su kompanija „Ipsen“
*Escudier B. Annals of Oncology 30 706-720, 2019.
**Antwi S.O. et. al. Cancer Causes Control, 28 (8) (2017), pp. 857-866
CMX-LT-000271. Paruošta 2023 m. kovo mėn.