Tai dažniausia moterų onkologinė liga ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Europos Sąjungoje per gyvenimą suserga 1 iš 11 moterų. Daugiau nei 95 proc. krūties vėžiu sergančiųjų pasveiksta, jei liga nustatoma ankstyvoje stadijoje.
Yra žinoma, kad vyresnės moterys serga dažniau nei jaunos. Taip pat daugiau rizikuoja negimdžiusios ir nemaitinusios krūtimi. Krūties vėžio rizika padidėja moterims, kurių mėnesinės prasidėjo anksti ir toms, kurių menopauzė prasidėjo vėliau. Tai susiję su estrogenų gamyba. Be to, krūties vėžį gali nulemti gyvensena – po menopauzės atsirandantis nutukimas, piktnaudžiavimas alkoholiu, mažas fizinis aktyvumas.
5–10 procentų krūties vėžio atvejų yra paveldimi. Jeigu moteriai nustatomi genetiniai pokyčiai, ji dažniau serga abiejų krūtų vėžiu, padidėja ir kiaušidžių arba storosios žarnos vėžio rizika. Nustačius šių genų mutacijas galima siūlyti moterims profilaktiškai pašalinti abi krūtis, kiaušides.

Iš visų piktybinių ligų mirštamumas nuo krūties vėžio pasaulyje yra penktoje vietoje. Mirštamumą pirmiausia lemia tai, kada liga nustatoma.
Pažangiose šalyse mirštamumą nuo krūties vėžio gerokai sumažino atrankinės moterų patikros programos, visuomenės informavimas apie vėžio rizikos veiksnius ir ankstyvą diagnostiką.
Lietuvoje medikai taip pat pastebi teigiamų tendencijų – dėl mamografinės krūties vėžio patikros ankstyvos diagnozės atvejų daugėja, bet vis dar neretai nustatomas ir vėlyvos stadijos vėžys.
Vienintelis būdas nustatyti ligą anksti – atlikti savalaikę periodinę krūtų patikrą instrumentinio tyrimo pagalba!
Krūties vėžio diagnostika nuolat tobulėja. Anksti nustatyti naviką padeda skaitmeninė mamografija, o magnetinio rezonanso tomografijos tyrimais pavyksta atskleisti, kiek navikas yra išplitęs.
- 35–40 metų moteris turėtų kreiptis krūtis tiriančio specialisto (gydytojo radiologo, chirurgo, akušerio-ginekologo ar onkologo) konsultacijai.
- Specialistas individualiai sprendžia dėl instrumentinio tyrimo ar tyrimų parinkimo bei jų atlikimo dažnio.
- Krūtims tirti naudojami TRYS pagrindiniai tyrimo metodai: mamografija, ultragarsinis tyrimas ir magnetinio krūtų rezonanso tomografija.
- 50–69 metų amžiaus moterys kas dvejus metus turėtų lankyti atrankinę mamografinę patikros programą.
- Vyresnės nei 69 metų moterys turi tęsti krūtų patikrą pagal krūtis tiriančio specialisto rekomendacijas.

Kada atliekama biopsija?
Vėžio diagnozė patvirtinama morfologiškai, tai yra atlikus biopsiją, kai specialia adata tyrimams paimamas audinių stulpelis. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Rentgeno skyriaus vadovės Eglės Jonaitienės teigimu, biopsija dėl krūties vėžio atliekama prieš operaciją, taip pat tais atvejais, kai dariniai krūtyse gydytojams neaiškūs arba tais atvejais, jei operacija tuo metu negalima.
Ištyrus audinius paaiškėja, koks auglys – gerybinis ar piktybinis, kiek jis agresyvus, kokios jo augimo prognozės. Tai žinodami gydytojai sprendžia, kokios apimties operacija bus atliekama, koks gydymas reikalingas moteriai.
Tyrimas – tai nedidelė intervencija į kūną, atliekama taikant skausmo malšinimo priemones. Atlikus nedidelį pjūvį į krūtį įleidžiama adata ir iš didesnių ar mažesnių, kartais net neapčiuopiamų ligos židinių paimama medžiagos tyrimams. Visi veiksmai stebimi kontroliuojant rentgenu arba mamografu. Po šio tyrimo moterims dažniausiai lieka tik didesnė ar mažesnė kraujosruva.
Kokie požymiai turi paskatinti kreiptis į gydytoją?
Pagrindinis ligos požymis – krūtyje užčiuopiamas kietas neskausmingas darinys. Tačiau darinys neretai apčiuopiamas tuomet, kai liga jau yra pažengusi ar išplitusi, todėl rekomenduojama moterims reguliariai tikrintis.
Pagal atrankinę mamografinės patikros programą Lietuvoje 50 metų sulaukusioms moterims kas porą metų atliekamas tyrimas mamografu. Tai leidžia užtikti auglį, kai jis dar neapčiuopiamas. Tuomet galima tikėtis daug geresnių gydymo rezultatų.
Savityra nėra tikslus metodas, tačiau jos taip pat nereikėtų pamiršti.
Daugiau informacijos apie šią ligą galire rasti Lietuvos krūties vėžio asociacijos tinklalapyje.